Mathais 10
10
Kaum-Ob Tug Timthawj
(Malakaus 3:13-19; Lukas 6:12-16)
1Yexus hu Nws kaum-ob tug thwjtim los thiab Nws pub hwjchim rau lawv ntiab tau tej ntsujplig phem tawm thiab kho tau txhua yam mob huv tibsi. 2Kaum-ob tug timthawj ntawd npe hu li no: Ximoos (tus uas hu ua Petus) thiab nws tus kwv Asnrus; Yakaunpaus thiab nws tus kwv Yauhas, nkawd yog Xenpedais tub; 3Filiv thiab Npataulaumais; Thaumas thiab Mathais uas yog tus sau se; Yakaunpaus uas yog Alafais tus tub, thiab Thade-us; 4Ximoos, tus uas hlub nws haivneeg, thiab Yudas Ixakali-aus, tus uas ntxeevsiab rau Yexus.
Kaum-Ob Tug Timthawj Tes Haujlwm
(Malakaus 6:7-13; Lukas 9:1-6)
5Yexus txib kaum-ob tug thwjtim mus thiab Nws qhia rau lawv hais tias: “Nej tsis txhob mus rau hauv Lwm Haivneeg thiab tsis txhob mus hauv cov Xamalis tej nroog. 6Tiamsis nej ciali mus nrhiav cov yaj uas ploj lawm, uas yog haivneeg Yixalayees. 7Nej ciali mus qhia hais tias, ‘Vajtswv lub Ntuj Ceebtsheej twb los ze lawm!’ #Lukas 10:4-12 8Ciali mus kho tej neeg uas muaj mob kom zoo, tsa cov uas tuag lawm sawv rovqab los, kho cov neeg mob ruas#10:8: mob ruas: lus Kilis siv lolus no rau ntau yam kab mob uas yog mob phem-phem rau ntawm daim tawv nqaij, kuj yuav tsis yog kiag mob ruas thiab. kom zoo, thiab ntiab dab tawm. Nej tau txais dawb-dawb licas, nej ciali pub dawb-dawb li ntawd rau lwmtus. 9Nej tsis txhob nqa kub, nqa nyiaj lossis tooj liab rau hauv nej tej hnab rau nyiaj. 10Nej tsis txhob khuam hnab thoobpuab, tsis txhob nqa dua ib lub tsho mus hloov, tsis txhob nqa khau lossis pas nrig; rauqhov tus tubzog yeej tsimnyog tau txais tej uas nws cheemtsum. #1Klt 9:14; 1Tim 5:18
11“Thaum nej mus txog hauv ib lub nroog lossis ib lub zos twg, nej mus nrhiav ib tug neeg uas tsimnyog thiab mus so hauv nws tsev mus txog thaum nej tawm ntawd mus. 12Thaum nej mus rau hauv leejtwg tsev, nej yuavtsum hais tias, ‘Thov Vajtswv pub kev nyabxeeb rau nej.’ 13Yog tsev neeg ntawd tostxais nej, ciali tso nej tej kev nyabxeeb nrog lawv nyob, tiamsis yog lawv tsis tostxais nej, ces cia tej kev nyabxeeb ntawd rov los rau ntawm nej. 14Yog tsev neeg twg lossis lub nroog twg tsis tostxais nej lossis tsis mloog nej tej lus qhia, ces thaum nej tawm mus, nej ciali nchos tej hmoov av uas lo nej kotaw povtseg. #Teshl 13:51 15Kuv qhia tseeb rau nej hais tias thaum txog Hnub Txiavtxim, Vajtswv tseem yuav rautxim rau lub nroog ntawd hnyav dua li thaum Nws rautxim rau lub nroog Xaudoos thiab lub nroog Kaumaulas! #Math 11:24; Chiv 19:24-28
Yuav Muaj Kev Tsimtxom
(Malakaus 13:9-13; Lukas 21:12-17)
16“Nej ciali mloog Kuv hais! Kuv txib nej mus zooli pab yaj uas nyob rau hauv pab hma. Nej yuavtsum ntse ib yam li nab thiab dawbhuv ib yam li nquab. #Lukas 10:3 17Nej yuavtsum ceevfaj, rauqhov yuav muaj neeg ntes nej coj mus rau hauv tsev tu plaub, thiab luag yuav muab nej nplawm hauv tej tsev sablaj. #Malak 13:9-11; Lukas 12:11-12; 21:12-15 18Vim Kuv lub npe, luag yuav coj nej mus sawv tabmeeg tej tswvxeev thiab tej vajntxwv, kom nej ua timkhawv txog Txoj Moo Zoo rau lawv thiab rau Lwm Haivneeg. 19Thaum lawv coj nej mus hais plaub, nej tsis txhob txhawj tias nej yuav hais dabtsi lossis yuav hais licas. Thaum txog lub sijhawm ntawd, Vajtswv yuav qhia kom nej paub hais, 20rauqhov tej lus uas nej yuav hais ntawd tsis yog nej li lus, tiamsis yog nej Leejtxiv tus Ntsujplig ua tus qhia nej hais.
21“Tej kwvtij ib tug yuav muab ib tug rau luag tua. Cov uas yog leejtxiv yuav ua ib yam li ntawd rau lawv tej menyuam thiab; tej menyuam yuav tawmtsam niamtxiv thiab coj mus rau luag tua. #Malak 13:12; Lukas 21:16 22Txhua tus yuav ntxub nej vim nej yog cov uas ntseeg Kuv, tiamsis tus uas ua siabntev tiv taus mus txog thaum kawg, tus ntawd yuav dim. #Math 24:9; Malak 13:13; Lukas 21:17; Math 24:13; Malak 13:13 23Yog lub nroog twg tsimtxom nej, nej ciali khiav mus rau lwm lub nroog. Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, thaum nej tseem tsis tau mus qhia thoob tej nroog hauv lub tebchaws Yixalayees, Neeg Leejtub twb los lawm.
24“Tsis muaj ib tug tub kawm ntawv uas yuav loj dua nws tus xibhwb, thiab tsis muaj ib tug tubqhe uas yuav loj dua nws tus tswv. #Lukas 6:40; Yauh 13:16; 15:20 25Tus tub kawm ntawv yuavtsum txaussiab qhov uas nws dhau mus zooli nws tus xibhwb thiab tus tubqhe dhau mus zooli nws tus tswv. Yog tus tswvtsev twb raug hu ua Npexenpus#10:25: Npexenpus: yog ib lub npe uas siv rau “Xatas” no thiab. lawm, ces nws tsev neeg hajyam yuav tau lub npe phem dua li ntawd thiab! #Math 9:34; 12:24; Malak 3:22; Lukas 11:15
Yuav Ntshai Leejtwg
(Lukas 12:2-7)
26“Yogli ntawd, nej tsis txhob ntshai neeg. Tej uas nimno muab npog cia lawm yeej yuav raug muab qhib kom sawvdaws paub, thiab txhua yam uas muab zais cia lawm yeej yuav raug muab nthuav tawm xwb. #Math 4:22; Lukas 8:17 27Tej uas Kuv qhia rau nej hauv qhov tsausntuj, nej yuavtsum coj mus qhia rau sawvdaws hauv qhov pomkev, thiab tej uas Kuv ntxhi twjywm rau nej pobntseg, nej yuavtsum sawv saum rutsev tshajtawm rau sawvdaws hnov. 28Tsis txhob ntshai cov uas tua tau nej lub cev tiamsis tua tsis tau nej tus ntsujplig. Tsimnyog ntshai Vajtswv tus uas tua tau nej lub cev thiab pov tau nej tus ntsujplig rau hauv ntujtawg. 29Ob tug noog tsev, luag tsuas muag ib npib xwb puas yog? Tiamsis yog nej Leejtxiv tsis pomzoo cia ib tug noog ntawd poob rau hauv av, yeej poob tsis tau li. 30Txawm yog nej tej plaubhau los Vajtswv twb suav txhua txoj huv tibsi cia lawm. 31Yogli ntawd, nej tsis txhob ntshai; nej tseem muajnqis tshaj li ntau tus noog tsev!
Lees Yuav Thiab Tsis Lees Yuav Khetos
(Lukas 12:8-9)
32“Yog leejtwg lees paub Kuv tabmeeg sawvdaws, ces Kuv yuav lees paub tus ntawd tabmeeg Kuv Txiv uas nyob saum ntuj ceebtsheej ib yam nkaus thiab. 33Tiamsis yog leejtwg tsis lees paub Kuv tabmeeg sawvdaws, Kuv yuav tsis lees paub tus ntawd tabmeeg Kuv Txiv uas nyob saum ntuj ceebtsheej thiab. #2Tim 2:12
Tsis Yog Kev Thajyeeb, Tiamsis Yog Rab Ntaj
(Lukas 12:51-53; 14:26-27)
34“Tsis txhob xav tias yog Kuv coj kev thajyeeb los rau ntiajteb. Kuv tsis yog coj kev thajyeeb los, tiamsis Kuv coj ntaj los. 35Kuv los ua kom tub tawmtsam txiv, ntxhais tawmtsam niam, thiab nyab tawmtsam niampog; #Mikha 7:6 36Yus cov yeebncuab uas phem tshajplaws yog yus tsev neeg.
37“Tus uas hlub nws niam nws txiv heev dua li nws hlub Kuv, tus ntawd tsis tsimnyog ua Kuv li thwjtim; tus uas hlub nws tej tub tej ntxhais heev dua li nws hlub Kuv, tus ntawd tsis tsimnyog ua Kuv li thwjtim. 38Tus uas tsis kwv nws tus ntoo khaublig thiab taug Kuv tus hneevtaw, tus ntawd tsis tsimnyog ua Kuv li thwjtim. #Math 16:24; Malak 8:34; Lukas 9:23 39Tus uas yuav ceev nws txojsia, tus ntawd yuav plam txojsia, tiamsis tus uas yeem tuag rau Kuv, tus ntawd yuav tau txojsia. #Math 16:25; Malak 8:35; Lukas 9:24; Yauh 12:25
Tej Nqizog
(Malakaus 9:41)
40“Tus uas tostxais nej, twb yog nws tostxais Kuv; thiab tus uas tostxais Kuv, twb yog nws tostxais tus uas txib Kuv los. #Lukas 10:16; Yauh 13:20; Malak 9:37; Lukas 9:48 41Tus uas tostxais Vajtswv ib tug tubtxib vim tus ntawd yog Vajtswv ib tug tubtxib, ces nws yuav tau nqizog ib yam li tus tubtxib ntawd. Tus uas tostxais ib tug neeg zoo vim tus ntawd yog neeg zoo, ces nws yuav tau nqizog ib yam li tus neeg zoo ntawd. 42Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, tus uas muab ib khob dej txiag rau Kuv cov thwjtim tus uas yau dua ntais haus, vim nws yog Kuv li thwjtim, ces tus ntawd yuav tau nqizog.”
Currently Selected:
Mathais 10: MWW2022
Highlight
Share
Copy

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
© 2022 United Bible Societies. All rights reserved.
Mathais 10
10
Kaum-Ob Tug Timthawj
(Malakaus 3:13-19; Lukas 6:12-16)
1Yexus hu Nws kaum-ob tug thwjtim los thiab Nws pub hwjchim rau lawv ntiab tau tej ntsujplig phem tawm thiab kho tau txhua yam mob huv tibsi. 2Kaum-ob tug timthawj ntawd npe hu li no: Ximoos (tus uas hu ua Petus) thiab nws tus kwv Asnrus; Yakaunpaus thiab nws tus kwv Yauhas, nkawd yog Xenpedais tub; 3Filiv thiab Npataulaumais; Thaumas thiab Mathais uas yog tus sau se; Yakaunpaus uas yog Alafais tus tub, thiab Thade-us; 4Ximoos, tus uas hlub nws haivneeg, thiab Yudas Ixakali-aus, tus uas ntxeevsiab rau Yexus.
Kaum-Ob Tug Timthawj Tes Haujlwm
(Malakaus 6:7-13; Lukas 9:1-6)
5Yexus txib kaum-ob tug thwjtim mus thiab Nws qhia rau lawv hais tias: “Nej tsis txhob mus rau hauv Lwm Haivneeg thiab tsis txhob mus hauv cov Xamalis tej nroog. 6Tiamsis nej ciali mus nrhiav cov yaj uas ploj lawm, uas yog haivneeg Yixalayees. 7Nej ciali mus qhia hais tias, ‘Vajtswv lub Ntuj Ceebtsheej twb los ze lawm!’ #Lukas 10:4-12 8Ciali mus kho tej neeg uas muaj mob kom zoo, tsa cov uas tuag lawm sawv rovqab los, kho cov neeg mob ruas#10:8: mob ruas: lus Kilis siv lolus no rau ntau yam kab mob uas yog mob phem-phem rau ntawm daim tawv nqaij, kuj yuav tsis yog kiag mob ruas thiab. kom zoo, thiab ntiab dab tawm. Nej tau txais dawb-dawb licas, nej ciali pub dawb-dawb li ntawd rau lwmtus. 9Nej tsis txhob nqa kub, nqa nyiaj lossis tooj liab rau hauv nej tej hnab rau nyiaj. 10Nej tsis txhob khuam hnab thoobpuab, tsis txhob nqa dua ib lub tsho mus hloov, tsis txhob nqa khau lossis pas nrig; rauqhov tus tubzog yeej tsimnyog tau txais tej uas nws cheemtsum. #1Klt 9:14; 1Tim 5:18
11“Thaum nej mus txog hauv ib lub nroog lossis ib lub zos twg, nej mus nrhiav ib tug neeg uas tsimnyog thiab mus so hauv nws tsev mus txog thaum nej tawm ntawd mus. 12Thaum nej mus rau hauv leejtwg tsev, nej yuavtsum hais tias, ‘Thov Vajtswv pub kev nyabxeeb rau nej.’ 13Yog tsev neeg ntawd tostxais nej, ciali tso nej tej kev nyabxeeb nrog lawv nyob, tiamsis yog lawv tsis tostxais nej, ces cia tej kev nyabxeeb ntawd rov los rau ntawm nej. 14Yog tsev neeg twg lossis lub nroog twg tsis tostxais nej lossis tsis mloog nej tej lus qhia, ces thaum nej tawm mus, nej ciali nchos tej hmoov av uas lo nej kotaw povtseg. #Teshl 13:51 15Kuv qhia tseeb rau nej hais tias thaum txog Hnub Txiavtxim, Vajtswv tseem yuav rautxim rau lub nroog ntawd hnyav dua li thaum Nws rautxim rau lub nroog Xaudoos thiab lub nroog Kaumaulas! #Math 11:24; Chiv 19:24-28
Yuav Muaj Kev Tsimtxom
(Malakaus 13:9-13; Lukas 21:12-17)
16“Nej ciali mloog Kuv hais! Kuv txib nej mus zooli pab yaj uas nyob rau hauv pab hma. Nej yuavtsum ntse ib yam li nab thiab dawbhuv ib yam li nquab. #Lukas 10:3 17Nej yuavtsum ceevfaj, rauqhov yuav muaj neeg ntes nej coj mus rau hauv tsev tu plaub, thiab luag yuav muab nej nplawm hauv tej tsev sablaj. #Malak 13:9-11; Lukas 12:11-12; 21:12-15 18Vim Kuv lub npe, luag yuav coj nej mus sawv tabmeeg tej tswvxeev thiab tej vajntxwv, kom nej ua timkhawv txog Txoj Moo Zoo rau lawv thiab rau Lwm Haivneeg. 19Thaum lawv coj nej mus hais plaub, nej tsis txhob txhawj tias nej yuav hais dabtsi lossis yuav hais licas. Thaum txog lub sijhawm ntawd, Vajtswv yuav qhia kom nej paub hais, 20rauqhov tej lus uas nej yuav hais ntawd tsis yog nej li lus, tiamsis yog nej Leejtxiv tus Ntsujplig ua tus qhia nej hais.
21“Tej kwvtij ib tug yuav muab ib tug rau luag tua. Cov uas yog leejtxiv yuav ua ib yam li ntawd rau lawv tej menyuam thiab; tej menyuam yuav tawmtsam niamtxiv thiab coj mus rau luag tua. #Malak 13:12; Lukas 21:16 22Txhua tus yuav ntxub nej vim nej yog cov uas ntseeg Kuv, tiamsis tus uas ua siabntev tiv taus mus txog thaum kawg, tus ntawd yuav dim. #Math 24:9; Malak 13:13; Lukas 21:17; Math 24:13; Malak 13:13 23Yog lub nroog twg tsimtxom nej, nej ciali khiav mus rau lwm lub nroog. Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, thaum nej tseem tsis tau mus qhia thoob tej nroog hauv lub tebchaws Yixalayees, Neeg Leejtub twb los lawm.
24“Tsis muaj ib tug tub kawm ntawv uas yuav loj dua nws tus xibhwb, thiab tsis muaj ib tug tubqhe uas yuav loj dua nws tus tswv. #Lukas 6:40; Yauh 13:16; 15:20 25Tus tub kawm ntawv yuavtsum txaussiab qhov uas nws dhau mus zooli nws tus xibhwb thiab tus tubqhe dhau mus zooli nws tus tswv. Yog tus tswvtsev twb raug hu ua Npexenpus#10:25: Npexenpus: yog ib lub npe uas siv rau “Xatas” no thiab. lawm, ces nws tsev neeg hajyam yuav tau lub npe phem dua li ntawd thiab! #Math 9:34; 12:24; Malak 3:22; Lukas 11:15
Yuav Ntshai Leejtwg
(Lukas 12:2-7)
26“Yogli ntawd, nej tsis txhob ntshai neeg. Tej uas nimno muab npog cia lawm yeej yuav raug muab qhib kom sawvdaws paub, thiab txhua yam uas muab zais cia lawm yeej yuav raug muab nthuav tawm xwb. #Math 4:22; Lukas 8:17 27Tej uas Kuv qhia rau nej hauv qhov tsausntuj, nej yuavtsum coj mus qhia rau sawvdaws hauv qhov pomkev, thiab tej uas Kuv ntxhi twjywm rau nej pobntseg, nej yuavtsum sawv saum rutsev tshajtawm rau sawvdaws hnov. 28Tsis txhob ntshai cov uas tua tau nej lub cev tiamsis tua tsis tau nej tus ntsujplig. Tsimnyog ntshai Vajtswv tus uas tua tau nej lub cev thiab pov tau nej tus ntsujplig rau hauv ntujtawg. 29Ob tug noog tsev, luag tsuas muag ib npib xwb puas yog? Tiamsis yog nej Leejtxiv tsis pomzoo cia ib tug noog ntawd poob rau hauv av, yeej poob tsis tau li. 30Txawm yog nej tej plaubhau los Vajtswv twb suav txhua txoj huv tibsi cia lawm. 31Yogli ntawd, nej tsis txhob ntshai; nej tseem muajnqis tshaj li ntau tus noog tsev!
Lees Yuav Thiab Tsis Lees Yuav Khetos
(Lukas 12:8-9)
32“Yog leejtwg lees paub Kuv tabmeeg sawvdaws, ces Kuv yuav lees paub tus ntawd tabmeeg Kuv Txiv uas nyob saum ntuj ceebtsheej ib yam nkaus thiab. 33Tiamsis yog leejtwg tsis lees paub Kuv tabmeeg sawvdaws, Kuv yuav tsis lees paub tus ntawd tabmeeg Kuv Txiv uas nyob saum ntuj ceebtsheej thiab. #2Tim 2:12
Tsis Yog Kev Thajyeeb, Tiamsis Yog Rab Ntaj
(Lukas 12:51-53; 14:26-27)
34“Tsis txhob xav tias yog Kuv coj kev thajyeeb los rau ntiajteb. Kuv tsis yog coj kev thajyeeb los, tiamsis Kuv coj ntaj los. 35Kuv los ua kom tub tawmtsam txiv, ntxhais tawmtsam niam, thiab nyab tawmtsam niampog; #Mikha 7:6 36Yus cov yeebncuab uas phem tshajplaws yog yus tsev neeg.
37“Tus uas hlub nws niam nws txiv heev dua li nws hlub Kuv, tus ntawd tsis tsimnyog ua Kuv li thwjtim; tus uas hlub nws tej tub tej ntxhais heev dua li nws hlub Kuv, tus ntawd tsis tsimnyog ua Kuv li thwjtim. 38Tus uas tsis kwv nws tus ntoo khaublig thiab taug Kuv tus hneevtaw, tus ntawd tsis tsimnyog ua Kuv li thwjtim. #Math 16:24; Malak 8:34; Lukas 9:23 39Tus uas yuav ceev nws txojsia, tus ntawd yuav plam txojsia, tiamsis tus uas yeem tuag rau Kuv, tus ntawd yuav tau txojsia. #Math 16:25; Malak 8:35; Lukas 9:24; Yauh 12:25
Tej Nqizog
(Malakaus 9:41)
40“Tus uas tostxais nej, twb yog nws tostxais Kuv; thiab tus uas tostxais Kuv, twb yog nws tostxais tus uas txib Kuv los. #Lukas 10:16; Yauh 13:20; Malak 9:37; Lukas 9:48 41Tus uas tostxais Vajtswv ib tug tubtxib vim tus ntawd yog Vajtswv ib tug tubtxib, ces nws yuav tau nqizog ib yam li tus tubtxib ntawd. Tus uas tostxais ib tug neeg zoo vim tus ntawd yog neeg zoo, ces nws yuav tau nqizog ib yam li tus neeg zoo ntawd. 42Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, tus uas muab ib khob dej txiag rau Kuv cov thwjtim tus uas yau dua ntais haus, vim nws yog Kuv li thwjtim, ces tus ntawd yuav tau nqizog.”
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
© 2022 United Bible Societies. All rights reserved.