Popular Bible Verses from Pirmoji Karalių knyga 17

Share

Nes Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Miltai statinaitėje nesibaigs ir puodelyje aliejus neišseks iki tos dienos, kol Viešpats duos žemei lietaus.“

Elijas iš Gileado Tišbos tarė Ahabui: „Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, ateinančiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent man paliepus.“

Elijas jai atsakė: „Nebijok! Parėjusi padaryk, kaip sakei, tik pirma iškepk mažą paplotėlį ir atnešk jį man, o sau ir sūnui paskui iškepsi.

Ji atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nieko neturiu, tik saują miltų statinaitėje ir truputį aliejaus puodelyje. Štai pasirenku truputį malkų. Parėjusi paruošiu sau ir savo sūnui valgį ir, suvalgę jį, numirsime.“

„Eik į Sareptą Sidono krašte ir ten pasilik. Aš įsakiau vienai našlei tave aprūpinti.“

Statinaitėje miltai nesibaigė ir aliejaus puodelyje nesumažėjo, kaipViešpats ir sakė per Eliją.

Parėjusi namo, ji padarė, kaip Elijas sakė. Ir valgė ji, jis ir jos namai kasdien.

Jis nuėjo į Sareptą. Prie miesto vartų jis pamatė našlę, rankiojančią malkas. Elijas kreipėsi į ją: „Atnešk man truputį vandens atsigerti.“

Gerk iš upelio, o varnams Aš įsakiau aprūpinti tave maistu.“

Jai einant, jis dar šūktelėjo: „Atnešk ir duonos kąsnelį!“

Varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo.

Po kurio laiko upelis išdžiūvo, nes krašte nebuvo lietaus.

Moteris atsakė Elijui: „Dabar žinau, kad tu esi Dievo vyras ir kad Viešpaties žodis tavo lūpose yra tiesa.“

Jis nuėjo ir darė, ką Viešpats buvo jam įsakęs. Jis apsistojo prie Kerito upelio priešais Jordaną.

Viešpats išklausė Elijo maldą, vaiko siela sugrįžo į jį, ir jis atgijo.