NegeraiPavyzdys

Ką reiškia žodis „viltis“?

Kai kuriems žmonėms jis reiškia dėti viltis į laimingą žvaigždę. Jūs nežinote kaip kažkas susiklostys, – gerai ar blogai, – bet „viliatės“, kad viskas bus gerai. Jūs nežinote, ar jus priims mokytis į norimą universitetą, ar gausite gerą pažymį iš svarbaus kontrolinio darbo ir, ar gausite gerą vaidmenį mokyklos rengiamame spektaklyje... bet jūs „viliatės“, kad bus būtent taip.

Kai žmonės tokiu būdu naudoja „viltį“, jie iš tikrųjų turi omenyje „optimizmą“. Jie mato stiklinę vandens pusiau pilną. Jie stengiasi optimistiškai žiūrėti į ateitį. Ir tame nėra visiškai nieko blogo! Būti optimistu yra gerai. Bet Biblija, kalbėdama apie viltį, turi omenyje ne tai.

Šiandienos Biblijos skaitinyje, apaštalas Paulius savo draugams Romoje rašo apie viltį, tačiau jis neturi omenyje optimizmo. Vietoj to, Paulius rašo, jog mes turime „Dievo šlovės viltį.“ Tai nereiškia, kad mes apie Dievą galvojame kaip apie monetos metimą, kada, jei pasiseks, iškris herbas, o ne skaičius. Tai reiškia, kad mes dedame viltis į Dievą, nes žinome, kad Dievas valdo mūsų ateitį. „Vylimasis“ Dievu – tai ne vien tik geras jausmas, tai – realybė, kuria tikime net tada, kai būna sunku.

Ir, kartais, mus tikrai ištinka sunkumai! Išgyvenant sudėtingą laikotarpį, patiriant stresą ar nerimą, yra lengva prarasti „jausmą“, kad galime viltis Dievu. Bet apaštalas Paulius kalba, jog tokiomis akimirkomis Dievas naudoja mūsų viltį, kad mus tobulintų.