NegeraiPavyzdys

Biblijos laikais iki šiuolaikinio vandentiekio buvo dar labai toli. Tai reiškia, jog nebuvo jokio greito būdo nueiti ryte į dušą ar įsipilti iš čiaupo stiklinę vandens. Vietoj to, daugelis miestų buvo priklausomi nuo vietinio šulinio. Kiekvieną rytą iš kiekvienų namų prie šulinio ateidavo žmogus ir vienu ar dviem kibirais pasisemdavo tiek vandens, kiek įstengdavo nusinešti iki namų. O tada, tekdavo tą vandenį taupyti tol, kol jo tikrai prireikdavo – priešingu atveju, tekdavo vėl keliauti iki šulinio.

Tai reiškia, kad Jėzaus Kristaus dienomis, žmonės turėjo būti žymiai labiau išrankūs spręsdami, kada atsigerti vandens. Tai tikriausiai ganėtinai erzindavo! Jie gyveno karštame klimate, visur eidavo pėsčiomis ir beveik visi turėjo daug fizinių jėgų reikalaujančių kasdienių darbų. Žmonės dažnai jautė troškulį, bet jiems tekdavo rūpestingai stebėti, kaip dažnai jie geria vandenį.

Todėl, galite įsivaizduoti, kodėl Jėzaus Kristaus žodžiai šiandienos ištraukoje taip sujaudino Jo klausytojus. Vanduo, kuris jus privers daugiau niekada nebejausti troškulio? Kas galėtų atsisakyti?!

Bet Jėzus nekalbėjo apie fizinį troškulį. Jis kalbėjo apie kai ką gilesnio ir, kas dar svarbiau, – Jis kalbėjo apie Jo siūlomą viltį. Daugeliui iš mūsų viltis yra kažkas tokio, ko lengvai netenkame. Mes susirūpiname arba patiriame stresą ir atrodo, kad mūsų viltis išnyko. Bet Jėzus Kristus kalba, jog atsigėrę vieną gurkšnį Jo vilties, daugiau niekada nebetrokšite.