Neatleidimas

Neatleidimas yra nuodėmingas. Jis yra dvasiškai, emocionaliai ir fiziškai naikinantis. Jis ima ir ima, ir nieko negrąžina mainais. Juolab, iš Šventojo Rašto matome, jog atleidimas, kurį gauname iš Dievo, priklauso nuo to, ar atleidžiame kitiems. Amžinybė, o tiksliau, rojus ir pragaras kabo ant plauko, priklausomai nuo mūsų pasiryžimo atleisti. Mūsų sielų likimas priklauso nuo mūsų sprendimo atleisti arba neatleisti vienas kitam.

Mato 6:14–15 labai aiškiai išdėsto šį principą. Kai atleidžiame savo broliams ir seserims, kurie nusidėjo prieš mus, tai ir Dievas mums atleidžia. Bet kai nedovanojame atleidimo, tai ir Dievas mums neatleidžia.

Efeziečiams 4:32 parašyta, kad turime būti atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje mums buvo atlaidus. Turime rodyti savo broliams ir seserims užuojautą. Kaip galime to nedaryti? Mes buvome neverti atleidimo, kurį Dievas mums dovanojo. Kaip galėtume sakyti, jog kažkas kitas nėra vertas mūsų atleidimo?

Supraskite štai ką: mes neatleidžiame kitiems dėl jų. Mes atleidžiame kitiems dėl savęs. Mūsų nenoras atleisti kitam žmogui nelaiko jį sukaustytą. Jis laiko mus sukaustytus. Kai atleidžiame, ateina laisvė. Kai šiandien melsimės, pančiai, kurie nukris, nukris mums. Net jeigu žmonės niekada mums neatleis, tai nebeturi reikšmės. Mes būsime laisvi. Mes būsime teisūs prieš Dievą.