Matymas to, ką mato Dievas

Dažnai, jei nieko nematome, mes numanome, kad nieko nevyksta, bet tai visiškai ne taip. Įsivaizduokite visa tai štai taip. Jeigu už tos vietos, kurioje esate, ribų vyktų darbas ir jūs negalėtumėte jo matyti, ar tai reikštų, jog darbas iš tikrųjų nevyksta dėl jūsų negebėjimo jo matyti? Arba, jeigu nematote, kas vyksta kitoje miesto pusėje esančios parduotuvės viduje, ar tai reikštų, kad niekas neapsipirkinėja? Tikrai ne. Vis dėlto, būtent taip daugelis iš mūsų nusprendžia gyventi. Mes esame išgelbėti, pripildyti Šventosios Dvasios bei ištikimi Dievui ir Jo bažnyčiai, bet užmirštame, jog velnias, o taip pat ir dangaus kareivija, pastoviai veikia šioje žemiškojoje karalystėje.

Mūsų suvokimo akys privalo būti apšviestos, kad galėtume pažinti Dievo pašaukimo viltį. Tokiu būdu turėsime ne vien tik paviršutinišką suvokimą ar žinias apie Jo pašaukimą, bet vietoj to, galėsime pažinti Jo pašaukimo gelmes. Galėsime pažinti, ką Jis nori daryti su mūsų pašaukimu.

Laiške Efeziečiams 1:17–21 kalbama apie šį apšvietimą. Paulius sako, jog jis meldžiasi, kad Dievas „apšviestų jūsų širdies akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią esate pašaukti“.

Vėliau, laiške Efeziečiams 6:12–17, apaštalas Paulius kalba apie Dievo ginklus. Šie ginklai, nors kiekviena dalis yra skirtinga, kyla iš geresnio suvokimo apie Dievą, Jo tiesą, Jo Žodį, išgelbėjimą ir Jėzaus Kristaus, mūsų krūtinės šarvo, teisumo pritaikymą. Šie ginklai leidžia mums apsiginti nuo piktojo užpuolimų ir „užgesinti visas“ jo strėles.

Bet mes privalome ne vien tik gintis! Mūsų kalavijas, kurį Paulius vadina „Dvasios kalaviju“, leidžia mums atsikovoti teritoriją iš priešo.

Šis perpildymas, kurį patiriate, tiktai įbrėžė paviršių. Kai jūsų suvokimo akys bus apšviestos, jūs gyvensite nebūtame perpildyme iš Dievo. Dievas gali ir nori atverti sritį, kuri nėra apribota laiko, vietovės ar žmogiškųjų galimybių.