Šventosios Dvasios patepimas

Mes pradėjome nuo to, kad atsikratėme savyje dalykų, kurie užteršdavo mūsų gyvenimą ir vaikščiojimą su Dievu. Tuomet, mes pripildėme tas tuščias vietas Šventosios Dvasios Asmeniu ir Artumu. Dabar, mes mokomės palaikyti gyvenimo būdą, kuris yra visuomet pertekęs ir perpildytas Šventosios Dvasios. Tai prasidėjo nuo atradimo ar atradimo iš naujo, jog Šventoji Dvasia iš tikrųjų nori pastoviai su mumis bendrauti. Šiandien eisime dar giliau.

Senajame Testamente vanduo labai dažnai atvaizduoja Šventosios Dvasios artumą ir darbą. Taikydami šios pranašystės simbolizmą savo asmeniniam gyvenimui, galime matyti, jog yra įvairūs Šventosios Dvasios patepimo laipsniai, kuriuose galime veikti. Kai kurie iš mūsų veikia patepime, kurio gylis siekia tik kulkšnis. Kai kuriems jis siekia iki juosmens, dar kitiems iki kaklo. Vis dėlto, Dievo upėje yra stiprių srovių, kurios priverčia mus nebestovėti patiems; vietoj to, galime judėti Dievo sraute.

1 Jono laiške 2:27 mes matome paminėjimą apie Šventosios Dvasios patepimą.

Izaijo 10:27, pranašystėje apie Izraelio likutį, vėlgi matome paminėjimą apie patepimą. Iš šios ištraukos matome, jog Šventosios Dvasios patepimas turi didelę galią ir, kaip teigiama eilutėje, gali nuimti naštą ir jungą.

Mes privalome išpažinti Dievui savo norą ištrūkti iš kulkšnis ir kaklą siekiančio gylio, kuriame veikiame. Turime prašyti Dievo tokio gylio, kuriame galėtume vien tik plaukioti – visiško Šventosios Dvasios patepimo.