Klausimai DievuiPavyzdys

Gerai, o kaip dėl pragaro? 

Daugeliui žmonių, jų supratimas apie pragarą ir Dievo teismą daro Dievą panašų į žiaurią pabaisą, o ne mylintį tėvą. 

Štai kodėl yra taip svarbu perskaityti kiekvieną ištrauką apie pragarą per Dievo, kuris yra apreikštas per Jėzų Kristų, filtrą. Kai žiūrime į Jėzų, matome Dievą, pilną meilės, malonės, užuojautos ir gailestingumo. Kai žiūrime į Jėzų, matome Dievą, kuris padarys viską, kad išgelbėtų žmoniją iš mūsų nuodėmės ir sutaikytų ją su savimi. 

Tuo pačiu metu, Jėzus mums parodo Dievą, kuris nevengia vadinti nuodėmę ir blogį tuo, kuo jie yra. Be to, Jėzus neužgrobia žmonių laisvos valios. Jis duoda žmonėms pasirinkimą Juo sekti ir pasitikėti arba Jį atmesti.

Visi mes turime pasirinkimą nuspręsti gyventi su Dievu arba gyventi be Dievo. 

Dievas gerbs mūsų pasirinkimą. Jei kas nors nusprendžia savo gyvenime atmesti Dievą, tada Dievas nepanaikins to sprendimo ir žmogui numirus. Štai kodėl yra pragaras. Pragaras yra rezultatas to, kad Dievas gerbia žmonių laisvę pasirinkti gyvenimą su Juo arba be Jo.

Kas yra pragaras? Pragaras – tai atskyrimas nuo Dievo. 

Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria žmonės, yra ta, kad jų įsivaizdavimas apie pragarą, dažnai, yra žymiai labiau išsamus ir konkretus nei tai, kas iš tikrųjų aprašyta Biblijoje.

Kalbėdamas apie pragarą, Jėzus jį apibūdina keliais būdais. Kartais, pragaras yra deganti ugnis, kartais, tai yra krosnis, kartais, tai yra šiukšlių sąvartynas, o kartais, tai yra visiška tamsa. 

Detalės gali skirtis, bet esmė išlieka ta pati: Pragaras, amžinybė atskirai nuo Dievo, yra žymiai blogiau nei amžina draugija su Dievu. 

Štai kodėl visos kalbos apie pragarą yra tokios ypatingos ir rimtos. Nes Jėzus norėjo, kad žmonės suprastų, jog gali pasirinkti amžinąjį gyvenimą su Dievu! Arba gali atmesti Dievą ir pasirinkti pragarą. 

„Galų gale, yra tik dvi žmonių kategorijos – tie, kurie Dievui sako: „Tebūnie Tavo valia“, ir tie, kuriems Dievas galiausiai sako: „Tebūnie tavo valia“. Visi, esantieji pragare, pasirenka pastarąjį variantą. Be to savarankiško pasirinkimo negalėtų būti jokio pragaro. Nei viena siela, kuri rimtai ir pastoviai trokšta džiaugsmo, niekada to nepraleis.“ – K.S. Luisas. 

Šiuo metu, jus, galbūt, vis dar neramina mintis apie pragarą. Gerai. Tai reiškia, kad esate žmogus. Ta mintis turėtų neduoti jums ramybės. 

Apaštalas Paulius laiške Romiečiams 9:2–3 rašė taip: „Kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną.“

Paulius kalba, kad jis pasirinktų sau pragarą, jeigu tai reikštų, kad visi likusieji žydai pasirinks gyvenimą su Dievu. 

Būtent tokią meilę mums parodė Jėzus Kristus. Tapdamas nuodėme ant kryžiaus, Jis leido sau būti atskirtam nuo Dievo, kad mes galėtume turėti amžinąjį gyvenimą.