Vieniši ir pasiruošę santykiamsPavyzdys

Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Dievas neatvedė Ievos Adomui ir nepasakė: „Tai yra tavo žmona.“ Jis pristatė Ievą Adomui, visiškai nuogą. Būtent Adomas pasakė: „OHOOOO.“ Adomas pažvelgė į Ievą ir pasakė kažką panašaus į viliojančią frazę: „Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno.“ Ieva pradėjo raudonuoti ir Bum! Jie susituokė. 

Pradžios knygoje niekur nematome, kad Dievas atvestų Adomui žmoną; vietoj to, jis pristato jam moterį. Adomas pasirenka, kad ji taptų jo žmona. Visgi, Adomui tai buvo lengva. Pirmiausia, jis neturėjo kitų variantų, o antra, moteris atėjo nuoga! Vis dėlto, praėjus tūkstančiams metų, viskas šiek tiek pasikeitė. Bet vienas principas, kuris išliko – Dievas pristato, o mes pasirenkame. 

Angelas atėjo pas Juozapą ir pranešė jam, kad Marija bus jo žmona, nes Marija dar nebūdama santuokoje tapo nėščia ir tvirtino, jog jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Įsivaizduokite, kaip kvailai tai turėjo skambėti. Štai kodėl, angelui teko įsiterpti, kad padėtų Juozapui patikėti Marija. Yra žmonių, kurie laukia, kol Dievas siųs jiems antgamtišką sapną, angelo aplankymą ar pranašišką patvirtinimą apie žmogų, su kuriuo jie turės susituokti. Tie dalykai nėra blogi, bet dauguma žmonių niekada nesulauks tų dvasinių ženklų ir, atvirai sakant, tų ženklų ir nereikia.

Aš pats asmeniškai turėjau tokių sunkumų. Aš norėjau iš Dievo antgamtiško ženklo, kuris man padėtų apsispręsti, ką turėčiau vesti. Aš girdėjau romantines istorijas iš žmonių, kurie patyrė tokius panašius dvasinius patvirtinimus. Aš tarnavau Dievui. Aš norėjau patirti tokią pačią istoriją dėl kelių priežasčių, bet tos priežastys buvo neteisingos.

Pirmoji priežastis, kodėl norėjau turėti nuostabią, antgamtišką, romantišką istoriją, kuria galėčiau dalytis su kitais, buvo ta, kad galėčiau daryti įspūdį, koks aš esu dvasingas. Sakau visiškai atvirai. Man patiko Lana ir aš ją mylėjau. Ji buvo man tinkama. Mano širdyje degė žalia šviesa, bet aš norėjau, kad Jis, esantis aukštybėse, parodytų man savo pritarimą siųsdamas angelą, pranašišką patvirtinimą arba bent sapną naktį. 

Antroji priežastis, kodėl norėjau gauti didžiulį ženklą iš Dievo, buvo ta, jog galvojau, kad, jeigu Dievas iš dangaus pasakys, jog ji yra ta vienintelė, tada mano bus santuoka stebuklinga, panaši į rojų žemėje. Kitaip tariant, man neteks keistis ar spręsti savo problemų. Aš maniau, kad jeigu gausiu ženklą iš Dievo, mano santuoka bus sklandi, tobula ir be jokių iššūkių. Aš greitu metu supratau, kad tokia santuoka tėra pasaka. Taip, jūsų santuoka gali būti sudaryta danguje, bet žaibas ir griaustinis taip pat atsiranda danguje. Aš supratau, kad, nepaisant to, su kuo susituoksite (žmogumi, kuris, žinoma, yra Kristuje), jums teks keistis, o gera santuoka reikalauja darbo. Jūs nepradėsite savaime mylėti žmoną taip, kaip Kristus myli Bažnyčią, ar paklusti savo vyrui. Tam prireiks Šventosios Dvasios pagalbos. 

Trečioji priežastis, kodėl norėjau didžiulio antgamtiško ženklo, buvo ta, jog buvau neryžtingas. Aš bijojau neteisingai pasirinkti ir norėjau, kad Dievas pasirinktų vietoj manęs. Bet visos tos baimės šaknis buvo nesubrendimas. Aš žinojau, kad šis sprendimas galios iki mirties, jis buvo rimtas. Aš tikėjausi, kad mano tėvai, pastorius ar pranašas priims šį sprendimą už mane. Jei kažkas nepavyktų, užuot prisiėmęs atsakomybę už savo veiksmus, aš žinočiau, ką galiu kaltinti. Aš gimiau vyriškos lyties, bet man teko tapti vyru. Būti vyriškos lyties – tai gimimo klausimas, būti vyru – tai sprendimo klausimas. Tai brendimo, atkaklumo, atsakomybės prisiėmimo ir sprendimų priėmimo proceso dalis. 

Atminkite, Dievas pristato, mes pasirenkame!

Ar jums patiko šis planas? Aš raginu jus išnagrinėti šią temą giliau ir pasidomėti mano knyga pavadinimu „Single Ready to Mingle“ adresu vladimirsavchuk.com