Vieniši ir pasiruošę santykiamsPavyzdys

Po to, kai Dievas pasakė Adomui, jog jis yra vienišas, Adomas pradėjo duoti gyvūnams vardus ir ieškoti tinkamo padėjėjo. Šventasis Raštas kalba, jog Adomas: „sau tinkamo bendrininko nerado.“ Žodis „nerado“ nurodo į tai, kad kažkas ieškojo. Adomas davė gyvūnams vardus ir tuo pačiu metu ieškojo sau žmonos. Tikriausiai, Adomui buvo labai sudėtinga matyti praeinančius gyvūnus ir mėginti išsiaiškinti, ar kažkuris iš jų yra panašus į jį. Įsivaizduokite, jei Adomas ieškojo žmonos tarp gyvūnų, jis, greičiausiai, galvojo, kad dramblys yra aiškiai per didelis ir, galbūt, kad gyvatė yra šiek tiek per keista. Liūtai tikrai buvo pernelyg bauginantys. Bet vėlgi, štai buvo šimpanzė, kuri, iš esmės, labiau už kitus gyvūnus atrodė panašesnė į jį. Tikriausiai, beždžionė buvo labiausiai į jį panaši. Galbūt, Adomas svarstė: „Jei Dievas beždžionei atliktų šiokią tokią plastinę operaciją, gal tai padėtų.“ Galbūt, atlikti plaukų šalinimą ir, greičiausiai, truputėlį pakoreguoti veidą. Beždžionė nemoka kalbėti, galbūt, Dievas galėtų pataisyti ir tai. Galų gale, juk Dievas yra kūrinijos ir stebuklų Dievas.“ Kaip manote, kas nutiktų, jei Adomas norėdamas surasti žmoną naudotų tokį pažiūrį? 

Kas man patinka Adome yra tai, kad jis nenešė Dievui beždžionės, kad ją pataisytų. Vietoj to, jis nuėjo ir pasakė Dievui, kad nesurado sau tinkamo padėjėjo. Kodėl jis nepavedė Dievui stebuklingai perkeisti vieno iš gyvūnų? Tai buvo vieninteliai variantai, kurie buvo jam duoti; Dievas neturėjo paslėpęs kažkur dar kažkokių žmonių. Tad kodėl jis nepasirinko iš to, kas tuo metu jam buvo prieinama?

Prieš Dievui atvedant jums Ievą, velnias siūlys jums beždžionę. Beždžionė yra kažkas, kas nėra panašus į jus, nes neturite bendro tikėjimo ar vertybių. Tai kažkoks žmogus, kurį atnešate Dievui, kad Jis jį pataisytų. Adomas nusprendė verčiau laukti, kol Dievas atves jam tinkamą žmogų, nei laukti, kol Dievas pataisys netinkamą žmogų.

Galbūt, jūs galvojate: „Bet tai ilgai užtruks!“ Užuot taip mąstę, žinokite, kad jums bet kokiu atveju teks laukti! Jūs arba laukiate, kol Dievas atves jums tinkamą žmogų, arba laukiate, kol Dievas pataisys netinkamą žmogų, kurį pasirinkote nepaklusdami Dievo principams. Nebūkite beviltiški. Adomas dėl nekantrumo, galėjo lengvai pasirinkti beždžionę – jis turėjo svarių priežasčių taip pasielgti, jis neturėjo daugiau jokių kitų prieinamų variantų. Vietoj to, Adomas laukė, kol Dievas jam atves tinkamą žmogų.

Daugelis krikščionių, tiek jaunų, tiek senų, eina į pasaulį ne tam, kad išgelbėtų pražuvusius, bet tam, kad susirastų sutuoktinį. Dievas pašaukė Adomą duoti gyvūnams vardus, o ne susituokti su jais. Mes esame pašaukti gelbėti pasaulį, o ne draugauti su juo. Aš tai vadinu misionierišku susitikinėjimu – kai susitikinėjate su kokiu nors žmogumi, tikėdamiesi, kad jis bus išgelbėtas. Tai – kuomet flirtuojate, kad atverstumėte žmogų. Žinau, jog tai yra ganėtinai populiaru ir, be to, yra tikrų istorijų apie tai, kaip žmonės patikėjo Jėzumi Kristumi, kai susitikinėjo su krikščioniu. Vis dėlto, noriu pabrėžti, kad tai yra išimtys – tai nėra pavyzdžiai, kuriais turėtume sekti.