Pokalbiai su DievuPavyzdys

Būdama mama, mokanti vaikus namuose, aš vasarą skiriu dalį laiko, kad nusistatyčiau tikslus ir paruoščiau mokymo programą. 1999-ųjų vasara buvo lygiai tokia pat įprasta, kaip ir kitos, išskyrus tai, jog buvau dvigubai susikaupus, nes laukiausi mūsų septinto vaiko, kuris turėjo gimti spalį. Aš viską turėjau kruopščiai apmąstyti dar iki to, kai jau nebeturėsiu tam laiko. 

Po ilgo planavimo, liko nepriimtas vienas sunkus sprendimas. Samuelis, kuriam netrukus turėjo sukakti ketveri, turėjo sunkumų su kalbėjimu. Aš įtariau, kad jam galėtų padėti kalbos terapija. Bet mokykliniame tvarkaraštyje, kuriame toks nekaltas dalykas, kaip telefono skambutis, gali viską sugadinti, susitikimai vidury dienos galėtų privesti šeimą prie pilno išsiblaškymo. Kita vertus, ką, jeigu šie metai yra palankiausi Samuelio kalbos vystymui, o aš per daug tingi, kad nuvesčiau jį į paprastą užsiėmimą? 

Aš aiškiai prisimenu šeštadienio vakarą, kuomet išėjau pasivaikščioti ir pakalbėti su Dievu. Aš Jam viską išdėsčiau taip: „Štai ką privalau žinoti: Ar Samuelis turėtų lankyti kalbos terapiją šiai metais ar vis tik galiu palaukti, kol jam sukaks penkeri?“ Štai taip paprastai ir konkrečiai. Po to sekė tyla, bet aš nenusiminiau. Viešpats, be abejonės, man atsakys. Aš tai žinojau, nes Jis visada taip darė anksčiau. Todėl aš viltingai laukiau.

Kitą dieną išaušo sekmadienis ir mūsų šeima, kaip įprasta, buvo bažnyčioje. Atėjus pamokslo laikui, mūsų pastorė Jessica Moffatt nustebino mus praeidama per centrinį praėjimą apsirengusi kaip Suzanna Wesley (kaip John'o Wesley, metodistų denominacijos įkūrėjo motina). Savo monologe, kurį vėliau kalbėjo, ji anglišku akcentu papasakojo ką tai reiškia, būti devyniolikos vaikų motina! Ji papasakojo apie savo pasitikėjimą Dievu daugelyje situacijų, o tuomet išreiškė savo susirūpinimą dėl savo sūnaus Samuelio. Aš išsitiesiau savo vietoje. Toliau „Susanna“ paaiškino, kad Samuel'iui Wesley buvo penkeri ir jis dar nebuvo prataręs nė žodžio. Vieną dieną, jis netikėtai pradėjo kalbėti pilnais sakiniais.

Klausydama jos savo vietoje, trečioje eilėje iš kairės, aš bandžiau išskirti Viešpaties balsą. „Samueliui nereikės kalbėti, kol jam nesukaks penki metai. Kalbos terapiją atidėk iki kitų metų.“ Kokia ramybė ir koks pasitikėjimas lydėjo mano planus rudeniui. Kitais metais Samuelis lankė kalbos terapiją ir jo žodžių tarimas žymiai pagerėjo. 

Dievas nori, kad užduotume Jam konkrečius klausimus ir būtume vedami Jo valios. Jam tikrai rūpi smulkmenos.