Užuojauta

Susikaupk

Perkeičianti Dievo meilė kviečia mus į gyvenimą meilėje — gyvenimą, kuris pasižymi užuojauta. Prieš pereidama(s) prie likusios šio skaitinio dalies, praleisk šiek tiek laiko įsivaizduodama(s), ką reiškia gyventi užjaučiamai.

Pasiklausyk

Henri Nouwen – „Užuojauta“

„Užuojauta prašo mus eiti ten, kur skauda, įeiti į skausmo vietas ir užjausti tuos, kurie patiria prislėgtumą, baimę, sąmyšį ir kančią. Užuojauta mums meta iššūkį verkti su kenčiančiais, liūdėti su tais, kurie vieniši, raudoti su tais, kurie lieja ašaras.

Užuojauta reikalauja, kad su silpnais būtume silpni, su pažeidžiamais būtume pažeidžiami, o su bejėgiais būtume bejėgiai. Užuojauta reiškia visiškai pasinerti į žmogaus būseną.“

Taikyk

Remiantis Jėzaus Kristaus standartu, mūsų tikslas yra įgyvendinamas ne tuo, kiek pinigų užsidirbame, kokių medžiagų turime, kiek esame tobulesni už bendraamžius ar kokių turime karjeros pasiekimų. Jis matuojamas iš mūsų tekančios ir kitiems, nepaisant asmenybės, situacijos ar aplinkybių, rodomos užuojautos mastu.

Kaip atrodytų tavo gyvenimas, jeigu tokia užuojauta iš esmės jį apibrėžtų?

Kas išliktų nepakitę? Kas pasikeistų?

Atsiliepk

Kai mąstysi apie krikščionišką pašaukimą ir užuojautos prasmę, pasimelsk šia malda:

Viešpatie Dieve, ačiū Tau už užuojautą, palankumą ir malonę, kurią man parodei. Pripildyk mane savo Dvasios: savo meilės, džiaugsmo, ramybės, kantrumo, gerumo, ištikimybės, švelnumo ir susivaldymo.

Amen.