Ar kada nors susimąstėte, kodėl..? Pavyzdys

Ar kada nors susimąstėte, kodėl ne visada jaučiate Dievo artumą? 

Nesvarbu, ar sekate paskui Jėzų didžiąją savo gyvenimo dalį ar tik keletą pastarųjų dienų, greičiausiai, esate patyrę permainingus artumo su Juo lygmenis. Kai kuriomis dienomis, galbūt, jaučiate neįtikėtinai artimą ryšį su Dievu. Kitomis dienomis, galbūt, jaučiatės taip toli nuo Dievo, jog svarstote, ar iš viso turite tikėjimą. 

Ir tai normalu. Kartais, mums kyla pagundų sieti tikėjimą su išskirtinėmis pakilumo akimirkomis. Galbūt, tai ta naktis bažnyčios stovykloje arba patyrimai šlovinimo pamaldų metu, kai buvote priblokšti Dievo artumo, bet tada atsikėlę kitą rytą svarstote, kad galbūt, visa tai tik įsivaizdavote. 

Negana to, jus gali supti kiti krikščionys, kurie savo tikėjimo kelyje, atrodo, lenkia jus šviesmečiais. Galbūt, girdite, kaip žmonės sako kažką panašaus į: „Dievas man pasakė…“ ir „Aš jaučiau Dievą…“, kai tuo tarpu jūs jaučiatės taip, lyg mėnesių mėnesius negautumėte jokių žinių iš Dievo. 

Visa ši įtampa gali priversti jus susimąstyti: „Kodėl aš ne visada jaučiu Dievo artumą?“ 

Tai yra suprantamas klausimas ir, jeigu išgyvenate laikotarpį, kai atrodo, kad Dievas yra kažkur toli, tada nesate vieni. Tad ką gi galite daryti, kol laukiate? Kodėl ne visada jaučiame Dievą? 

Nors nėra lengvo atsakymo, kuris tiktų kiekvienai situacijai, štai keli dalykai, kuriuos turite prisiminti, kai jaučiatės taip, lyg būtumėte toli nuo Dievo. 

1. Jausmai neįrodo, kad Dievas yra toli. Mes esame linkę paversti savo tikėjimą sensacija. Gali būti, kad mes ieškome didelio apreiškimo iš Dievo, kai, vietoj to, Jis pateikia mums švelnų priminimą. Be to, mūsų tikėjimas yra nepriklausomas nuo mūsų jausmų. Nors yra sveika suvokti savo patiriamas emocijas, mes turime priminti savo jausmams tiesą apie tai, koks yra Dievas. Dovydas Psalmyne mums pateikia daugybę tokių pavyzdžių. 13-oje psalmėje, jis raudoja dėl to, kad nieko negirdi iš Dievo. Bet tęsdamas kūrinį, jis sau primena tas tiesas, kurios jam yra žinomos – Dievas yra mylintis, Dievas buvo ištikimas praeityje ir Dievas yra vertas garbės, nepaisant to, ar mes Jį jaučiame, ar nejaučiame. 

2. Galbūt, prieš kažką jums apreikšdamas, Dievas nori jumyse kažką padaryti. Visame Šventajame Rašte matome, kaip Dievas apsireiškia, o tada, atrodytų, pasislepia. Po to, kai Jėzus Kristus perkeitė apaštalo Pauliaus gyvenimą ir pašaukė jį skelbti Gerąją Naujieną, Paulius tris metus praleido klajodamas dykumoje. Netgi Jėzus, po to, kai pasikrikštijo ir išgirdo girdimą savo Tėvo balsą, prieš tęsdamas savo tarnystę, praleido 40 dienų ir naktų dykumoje. Dievo tyla gali eiti pirma užduoties, tad pamąstykite, kaip tyloje ugdote savo tikėjimą, pasitikėjimą ir charakterį. 

3. Trūkumas skatina beviltiškumą. Jausmas, jog esame toli nuo Dievo, dažnai, mus paskatina kovoti už savo santykius su Dievu. Pagalvokite apie tai. Dažnu atveju, mes daugiau meldžiamės tada, kai atrodo, kad mūsų gyvenimas nebevaldomas. Kodėl taip yra? Dažnai, mūsų tikėjimas auga slėniuose, o ne kalnų viršūnėse. Jei išgyvenate laikotarpį, kuriame Dievas atrodo nepasiekiamas, nenustokite Jo šauktis. Tas beviltiškumas gali skatinti gilesnį tikėjimą, padėti jums pašalinti kliūtis ir nustatyti, ar yra sričių, kuriose jūsų širdis tapo nejautri Dievui.  

4. Netgi kai jaučiatės toli nuo Dievo, Jis niekada nėra nuo jūsų atsitraukęs. Šventasis Raštas byloja, kad Dievas yra gerasis Ganytojas ir Jo avys pažįsta Jo balsą. Apaštalų darbai 17:27 mums primena, kad Dievas visada yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų. O Jėzaus Kristaus dėka, ne tik Dievas yra su mumis, bet taip pat ir Jo Šventoji Dvasia gyvena mumyse. Tam, kad ir toliau melstumėtės, kai atrodo, jog nieko negirdite, reikia tikėjimo, bet atkakliai darykite tai ir toliau. Dievas jus mato, jūs Jam rūpite ir, jei nepasiduosite, Jis artinsis prie jūsų.

Pasimelskite: Dieve, ugdyk mano pasitikėjimą tuo, koks esi, nepaisant to, ar aš Tave jaučiu, ar ne. Atskleisk man dalykus, kurie, galbūt, trukdo man girdėti Tavo balsą, ir suteik man tyrą širdį. Dėkoju už Tavo artumą ir atverk man akis, kad įprastomis akimirkomis matyčiau Tavo gerumą. Jėzaus Kristaus vardu, amen. 

Iššūkis: Prašykite Dievo, kad matytumėte, kur veikia Jo gerumas. Tai gali būti rytinis saulėtekis arba malonūs draugo žodžiai. Įsipareigokite kiekvieną dieną užsirašinėti po vieną būdą, kaip matote Dievo gerumą, o tada apmąstykite, kaip viso to eigoje auga jūsų tikėjimas.