Gyvenimas naujai: Vieniša mamaPavyzdys

Tikrovė

Iš visų mano pažįstamų vienišų mamų, įskaitant mane, aš nepažįstu nei vienos, kuri būtų įsivaizdavusi, kad tokia taps. Jeigu kada nors svajojome apie savo nuosavą šeimą, tikriausiai, niekada nemanėme, jog būsime joje vienos. Nepaisant to, kaip atsidūrėme vienišoje motinystėje, ji yra sunki. 

Mano, kaip vienišos mamos, kelionė prasidėjo tuomet, kai mano vyras, su kuriuo kartu nugyvenome beveik 10 metų, netikėtai nutraukė santuoką ir išvyko iš miesto. Būdama su dviem mažais vaikais ir dar vieno besilaukdama, aš jaučiausi įbauginta ir beviltiška susidūrusi su tikrove, jog man teks auginti šiuos vaikus vienai. Tais pirmaisiais metais aš praleidau savo dienas gyvendama sielvarto rūke, mano veiksmai vadovavosi išskirtinai išlikimo instinktais. Man pavyko išlaikyti vaikus pamaitintus ir aprengtus, kai tuo tarpu pati verkdavau naktimis tol, kol neužmigdavau.

Viskas buvo panašu į kovą – emociškai, fiziškai, finansiškai ir dvasiškai. Aš turėjau labai daug klausimų ir manyje buvo daugybė pykčio. Kodėl buvau palikta susitvarkyti su visu tuo viena? Ar Dievas iš viso mane matė? O labiausiai, man buvo įdomu, kas nutiks man ir mano vaikams. Ar mums viskas bus gerai?

Jeigu patiri tuos pačius jausmus ir užduodi panašius klausimus, noriu, kad žinotum, jog tau ir tavo šeimai viltis yra, nes viltis yra Jėzuje Kristuje. Dievas tave mato ir tu bei tavo vaikai labai Jam rūpite. Nors vienišumo, beviltiškumo ir išsekimo jausmai yra tikri, toks pats tikras yra ir Dievas, kuris tave sukūrė. Jis tave parengė šiai kelionei.

Jėzau, šaukiuosi Tavo pagalbos ir vilties. Nors, galbūt, jaučiuosi esanti viena, aš dėkoju Tau, kad Tu visada esi su manimi ir už mane. Padėk man matyti, kur darbuojiesi mano situacijoje, ir tikėti, kad esi paruošęs man gerų planų. Aš noriu labiau Tavimi pasitikėti. Padaugink mano tikėjimą! Amen.