Giliai suformuotas gyvenimasPavyzdys

„Vidinis ištyrimas“

Vidinis ištyrimas – tai toks gyvenimo būdas, kuris atsižvelgia į mūsų vidinio pasaulio realijas, vardan mūsų asmeninio klestėjimo ir pašaukimo tinkamai mylėti kitus žmones. 

Didžioji šiuolaikinio gyvenimo dalis priešinasi tokiam gyvenimo būdui. Daugybė mūsų dienų yra strategiškai ir iš pasąmonės sumanytos taip, kad būtų išvengta žvilgsnio giliau paviršiaus. Mes dažnai priklausome bažnyčių bendruomenėms, kurios paskatina savistabos trūkumą. Mes naudojame Dievą, kad bėgtume nuo Dievo, ir naudojame Dievą, kad bėgtume nuo savęs.

139-oje psalmėje matome Dovydo širdį – žmogaus, kuris yra giliai susiformavusio vidinio ištyrimo pavyzdys. Keturiolika pirmųjų psalmės eilučių yra apie Dievo pažinimą. Jo pažinimą apie žmoniją, ir konkrečiai apie Dovydą. Bet psalmės pabaigoje, atsiranda nuojauta, jog Dovydas puikiai suvokė, kad, nors Dievas viską apie jį žinojo, Dovydas nežinojo visko apie save. Tad vidinio ištyrimo ir išpažinties žodžiais, jis rašė: 

„Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, 

Išmėgink mane ir perprask mano mintis. 

Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, 

Ir vesk mane amžinuoju keliu.“ (23–24 eilutė) 

Daugelis iš mūsų nori suvokti Dievą. Bet be viso to, mums taip pat reikia savęs suvokimo. Dovydas patvirtino, kad Dievas žino viską, tad paprašė apreiškimo ne apie Dievą, o apie save. Dovydo širdies polinkis buvo žvelgti žemiau paviršiaus. 

Iki šiol skaitiniuose aš pabrėždavau klausymosi svarbą. Mąslaus būdo esmė – įdėmiai klausytis Dievo. Susitaikymo būdas numano įdėmų vienas kito klausymą. Vidinio ištyrimo būdo esmė yra giliai klausytis savęs. 

Kai apmąstome Psalmyną ir kitus Biblijos tekstus kaip vidinio ištyrimo pavyzdžius, pradedame matyti pirmenybę, kuri teikiama prieigai prie vidinio pasaulio ir jo suvokimui. Bet tai reikalauja darbo. 139-oje psalmėje Dovydas veiksmingai darė tris dalykus, kuriais mums yra siūloma sekti. Jis skyrė laiko vidiniam ištyrimui, jis buvo pakankamai įsitraukęs, kad patikėtų savo vidinį pasaulį Dievui ir jis turėjo drąsos stoti į akistatą su savimi. O kaip mes?

Paklauskite savęs: Kas mane šiandien veda iš proto? Kas liūdina? Kas kelia nerimą? Kas džiugina? Tegul šios įžvalgos į save veda jus prie maldos.