Kai gelia sielvartas: Viltis švenčių metuPavyzdys

Ak, šventės! Laikotarpis, kuomet krentantys spalvoti lapai primena mums, kad Padėkos diena visai šalia, o Šv. Kalėdų laukimas jau ne už kalnų. Laikotarpis, kuomet visi yra pripildyti dėkingumo, meilės, šeimyninės harmonijos ir džiaugsmo, tiesa?



Deja, to negalima pasakyti apie visus žmones — ypač apie tuos, kurie prarado mylimą žmogų, apie tuos, kurių gyvenime sugriuvo svarbūs santykiai, apie tuos, kurie patiria konfliktą šeimoje, praradimą ar širdgėlą.



Augdama, aš visada mėgdavau šventes ir nekantriai jų laukdavau.

Kai per Padėkos dieną mirė mano 22-jų metų sesė, šventės, vietoj nuostabiausio metų laikotarpio, man tapo labai baisiu ir sunkiu metų laiku.



Kaip švenčių laikotarpiu atrasti viltį?



Kaip galima pagerbti brangiausius mylimus žmones, kurie dabar mini šventes danguje kartu su Dievu?



Ar švenčių laikotarpiu yra įmanomas džiaugsmas...ypač, spaudžiant giliai širdgėlai?



Kaip galima prasmingai minėti šventes, kad jos, nepaisant to, kas vyksta gyvenime, būtų pripildytos ramybe?



Prisijunkite, ir kartu su manimi per kelias artėjančias dienas atsakysime į šį bei daugelį kitų klausimų.



„Dangiškasis Tėve,

Aš meldžiu už visus tuos, kurie artėjant šventėms patiria skausmą — ypač šiuo Padėkos ir Šv. Kalėdų laikotarpiu. Prašau, išgydyk ir paguosk jų sielvarto kupinas širdis. Išliek jiems kasdieną savo malonės ir gailestingumo. Laikyk juos savo mylinčiose rankose ir pernešk juos per jų sielvartą. Jėzaus Kristaus vardu, amen!“



Šį skaitinį parengė © 2015 Kim Niles/Grief Bites. Visos teisės saugomos. Naudota gavus leidimą.