Velykos: Jei kapas galėtų kalbėtiPavyzdys

Jūs amžinai būsite vieni 

Kai pagalvoju apie mirtį, mane labiausiai gąsdina du dalykai: nežinomybė ir vienatvė. Pradedant nuo mažų dienų, dauguma iš mūsų nekentė būti vieni. Aš užaugau didelėje šeimoje, kartu su trimis seserimis ir broliu. Aš esu jauniausioji. Neteiskite manęs. Man patikdavo būti su seserimis, bet būdama maža aš nekęsdavau naktį eiti į savo kambarį, nes nenorėdavau būti viena. Netgi dabar, mano vaikai stengiasi mane įtikinti leisti jiems miegoti mūsų lovoje, nes jie nenori būti vieni. Bet netgi kai tampame vyresni, mes turime baimę likti vieni, tiesa? Kada paskutinį kartą jautėte vienatvę? Kada paskutinį kartą jautėtės taip, lyg niekam nerūpėtumėte? Kada paskutinį kartą praėjo jūsų gimtadienis ar šventė ir nesulaukėte nei skambučio, nei žinutės? Koks siaubingas jausmas. Jei kapas galėtų kalbėti, jis pasakytų: „Tu amžinai būsi vienas.“

Bet yra Jėzus Kristus, Žmogus, kuris nugalėjo kapą. Pasaulio Gelbėtojas, pažadėjęs niekada mūsų nepamesti ir neapleisti. Jis įsipareigojo amžinai būti šalia mūsų. Nuspręsdami sekti paskui Jėzų, jūs visam gyvenimui įgyjate Draugą, kuris amžinai bus šalia jūsų, netgi po mirties. Jėzus kovos jūsų vardu. Jėzus jus lydės pirmyn. Mums einant per gyvenimą Jėzus jums ir man turi išskirtinį pažadą, Jo kapas sako: „Tau daugiau niekada nebeteks būti vienam!“

PASIMELSKITE: „Jėzau, man reikia Tavęs labiau nei bet kada anksčiau. Aš noriu jausti Tavo artumą savyje ir aplink save. Lydėk mane per sudėtingus laikotarpius. Ačiū, kad amžinai esi šalia manęs.“