9 paplitę melai, kuriais tiki krikščionys: 1 dalis iš 3 Pavyzdys

Aš niekada neatleisiu tam žmogui! 

Įprastai, žmonės nemėgsta (ir, tiesą sakant, nenori) atleisti. Mes norime laikytis įsikibę kartėlio, nes galvojame: „Jeigu aš atleisiu žmonėms, kurie mane įskaudino, tuomet pritarsiu jų veiksmams. Aš tuo parodysiu, jog tai, ką jie man padarė, yra gerai.“ Bet tai visiškai nėra tiesa. Dievas yra teisėjas ir Jis tinkamai teis. Kartėlis, neatleidimas ir pagieža, dažniausiai, padaro žalą tiems, kas laikosi jų įsikibę. Kita vertus, atleisdami, mes, iš esmės, sakome: „Tu negali manęs sunaikinti, manęs pribaigti ar toliau man trukdyti, nes mano Dievas gydo. Jis yra geriau nei kartėlis.

Didžioji mūsų neatleidimo ir pykčio dalis kyla iš kažkokių smulkių situacijų. Vis dėlto, kai kuriose situacijose yra tikrų aukų. Tokiais atvejais prireikia milžiniško atleidimo, kuris gali ateiti tik iš Dievo.

Šventasis Raštas mus moko, jog jei norime tapti Dievo malonės gavėjais, privalome rodyti malonę kitiems žmonėms. Jėzus Kristus meta iššūkį ir sako, jog jeigu neatleidžiame kitiems, tada tai gali liudyti apie tai, jog niekada iš tikrųjų patys nesame priėmę Dievo atleidimo. Arba, pozityviai garbinga reikšme, Jis mus moko, jog pats praktiškiausias būdas parodyti pasauliui, jog suprantame, kas mūsų gyvenime yra atleidimas, – tai parodyti, jog žinome kaip atleisti. 

Atleisti nėra lengva. Mums patiems iš savęs atleisti yra neįmanoma. Vis dėlto, gera žinia yra ta, jog turime Dievą, kuris tai, kas neįmanoma, paverčia įmanoma. „Nes Dievui nėra negalimų dalykų“ (Luko 1:37). 

Galiausiai, atleidimas – tai veiksmas, kada tikime Dievą, kuris gali ir atliks tai, ko mes patys negalime atlikti. 

Tiesa ta, jog kartumas, neatleidimas ir pyktis yra sunki ir nemaloni našta. Būdami krikščioniu, rinkitės atleidimą, nes didis Dievas nusprendė jums atleisti. 

Klausimai apmąstymui: 

Pamąstykite apie žmogų, kuris jus įskaudino. Ar atleidote tam žmogui? Ar jaučiatės taip, lyg atleidimas toje situacijoje yra nepasiekiamas? Jei taip, kodėl taip manote? 

Skirkite laiko ir sudarykite sąrašą, kuriame būtų išvardyti dalykai, kuriuos Dievas jums atleido. Kadangi gavote Dievo malonę ir atleidimą, kokiam žmogui šiandien turite parodyti malonę ir atleidimą? 

Tiesa: 

Jei noriu, kad man būtų atleista, tuomet turiu ir pats atleisti kitiems.