Koks mano tikslas? Mokomės mylėti Dievą ir kitus žmones

Džiaugsmas kelionėje: Atrandant viltį išmėginimų sūkuryje

Mylėkite ir nenustokite mylėję

Sėklos: Kokios ir kodėl

Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbais

Himnas: Malonė tavo istorijoje

Išrinkta – atskleidžiant moterį Kristuje

Kelkis ir nušvisk

Paveskite savo rūpesčius

Meilė ir santuoka, autorius Billy Graham

A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis

<div class="version vid420 iso6393lit" data-vid="420" data-iso6393="lit">
 <div class="book bk2SA">
 <div class="chapter ch12" data-usfm="2SA.12.15+2SA.12.16+2SA.12.17+2SA.12.18+2SA.12.19+2SA.12.20+2SA.12.21+2SA.12.22+2SA.12.23+2SA.12.24+2SA.12.25+2SA.12.26+2SA.12.27+2SA.12.28+2SA.12.29+2SA.12.30+2SA.12.31">
 <div class="p">15Natanas nu&#279;jo namo, o VIE&#352;PATS i&#353;tiko k&#363;dik&#303;, kur&#303; buvo pagimd&#382;iusi Bat&#353;eba, ir jis mirtinai susirgo. 16Dovydas maldavo VIE&#352;PAT&#302; d&#279;l berniuko. Dovydas nieko nevalg&#279; ir par&#279;j&#281;s praleisdavo nakt&#303;, gul&#279;damas ant &#382;em&#279;s. 17R&#363;m&#371; seni&#363;nai steng&#279;si prikalbinti atsikelti nuo &#382;em&#279;s, bet jis atsisak&#279; ir nieko nevalg&#279;. 18Septint&#261; dien&#261; vaikas mir&#279;. Dovydo tarnai bijojo jam pasakyti, kad vaikas mir&#279;, manydami: &#8222;Mes kalb&#279;jome, dar vaikui gyvam esant, bet jis nenor&#279;jo m&#363;s&#371; klausyti. Tad kaip galime jam pasakyti, kad vaikas mir&#279;? Jis gali sau padaryti k&#261; nors baisaus!&#8220; 19Pamat&#281;s, kad tarnai tarpusavyje kalbasi pa&#353;nab&#382;domis, Dovydas suprato, jog vaikas mir&#281;s. Dovydas paklaus&#279; tarn&#371;: &#8222;Ar vaikas mir&#279;?&#8220; &#8211; &#8222;Taip, mir&#279;&#8220;, &#8211; atsak&#279; jie.</div><div class="p"> 20Tada Dovydas atsik&#279;l&#279; nuo &#382;em&#279;s, i&#353;simaud&#279;, i&#353;sikv&#279;pino ir persivilko drabu&#382;ius. Nu&#279;j&#281;s &#303; VIE&#352;PATIES Namus, puol&#279; kni&#363;bs&#269;ias. Paskui par&#279;jo &#303; r&#363;mus. Jam papra&#353;ius, buvo pad&#279;ta valgi&#371;, ir jis valg&#279;. 21O dvari&#353;kiai klaus&#279;: &#8222;K&#261; tai rei&#353;kia, k&#261; tu darai? Vaikui gyvam esant, pasninkavai ir verkei, o mirus, atsik&#279;lei ir valgai!&#8220; 22Jis atsak&#279;: &#8222;Vaikui dar gyvam esant, a&#353; pasninkavau ir verkiau, nes galvojau: &#8216;Kas &#382;ino? Gal VIE&#352;PATS bus man maloningas, ir vaikas liks gyvas&#8217;. 23O dabar, jam mirus, kod&#279;l tur&#279;&#269;iau pasninkauti? Argi gal&#279;&#269;iau j&#303; v&#279;l sugr&#261;&#382;inti? A&#353; pas j&#303; nueisiu, bet jis pas mane nesugr&#303;&#353;&#8220;.</div><div class="p"> 24Dovydas guod&#279; Bat&#353;eb&#261;, savo &#382;mon&#261;. Nu&#279;j&#281;s, su&#279;jo su ja. Ji pagimd&#279; jam s&#363;n&#371;, ir jis dav&#279; jam Saliamono vard&#261;. VIE&#352;PATS myl&#279;jo j&#303; 25ir atsiunt&#279; &#382;od&#303; per prana&#353;&#261; Natan&#261;. U&#382;tat d&#279;l VIE&#352;PATIES jis pavadino j&#303; Jedidija.</div><div class="s">Pergal&#279; prie&#353; amonitus</div><div class="p"> 26Kovodamas prie&#353; amonit&#371; Rab&#261;, Joabas pa&#279;m&#279; karali&#353;k&#261;j&#303; miest&#261;. 27Joabas nusiunt&#279; pas Dovyd&#261; pasiuntinius pasakyti: &#8222;Puoliau Rab&#261; ir jau pa&#279;miau vandens &#353;altinio tvirtov&#281;. 28Tad dabar sutelk likusius karius, apgulk miest&#261; ir paimk j&#303;. Antraip a&#353; pats paimsiu miest&#261;, ir jis bus vadinamas mano vardu&#8220;. 29Taigi Dovydas sutelk&#279; visus karius ir nu&#382;ygiav&#281;s &#303; Rab&#261; apgul&#279; j&#303;, kovojo ir pa&#279;m&#279; j&#303;. 30Jis nu&#279;m&#279; Milkomui nuo galvos kar&#363;n&#261; su brangakmeniais, sverian&#269;i&#261; aukso talent&#261;. Ji buvo u&#382;d&#279;ta ant galvos Dovydui. Jis pasi&#279;m&#279; su savimi ir labai daug grobio. 31I&#353;ved&#279; i&#353; miesto gyventojus ir pristat&#279; juos dirbti pj&#363;klais, gele&#382;iniais kapliais ir gele&#382;iniais kirviais arba pasiunt&#279; plyt&#371; gaminti. Taip jis padar&#279; visiems amonit&#371; miestams. Tada Dovydas ir visa jo kariuomen&#279; sugr&#303;&#382;o &#303; Jeruzal&#281;.</div>
 </div>
 </div>
</div>

<div class="version vid420 iso6393lit" data-vid="420" data-iso6393="lit">
 <div class="book bk2SA">
 <div class="chapter ch13" data-usfm="2SA.13">
 <div class="label">13</div><div class="s">Amnonas ir Tamara</div><div class="p"> 1Pra&#279;jo &#353;iek tiek laiko. Dovydo s&#363;nus Ab&#353;alomas tur&#279;jo gra&#382;i&#261; seser&#303;, vardu Tamara. Dovydo s&#363;nus Amnonas j&#261; aklai &#303;simyl&#279;jo. 2Amnonas taip kankinosi, kad susirgo d&#279;l savo sesers Tamaros, nes ji buvo mergel&#279;, ir Amnonui atrod&#279; ne&#303;manoma k&#261; nors jai padaryti. 3Amnonas tur&#279;jo draug&#261;, vardu Jehonadab&#261;, Dovydo brolio &#352;imnos s&#363;n&#371;. Jehonadabas buvo labai gudrus vyras. 4Jis pakalbino Amnon&#261;: &#8222;Karaliaus s&#363;nau, kod&#279;l tu kas ryt&#261; toks nuvarg&#281;s? Ar nepasakysi man?&#8220; Amnonas jam atsak&#279;: &#8222;A&#353; myliu Tamar&#261;, savo brolio Ab&#353;alomo seser&#303;&#8220;. 5Jehonadabas tar&#279; jam: &#8222;Atsigulk &#303; lov&#261; ir apsimesk sergantis. Kai t&#279;vas ateis tav&#281;s aplankyti, sakyk: &#8216;Pra&#353;y&#269;iau leisti mano seseriai Tamarai ateiti ir paraginti mane valgyti. Jei ji pataisyt&#371; k&#261; nors gardaus mano akyse, man &#382;i&#363;rint, i&#353; jos rank&#371; a&#353; valgy&#269;iau&#8217;&#8220;.</div><div class="p"> 6Amnonas atsigul&#279; ir apsimet&#279; sergantis. Karaliui at&#279;jus jo aplankyti, Amnonas tar&#279;: &#8222;Pra&#353;y&#269;iau leisti mano seseriai Tamarai ateiti ir paruo&#353;ti por&#261; kept&#371; kukuli&#371; mano akyse, tada i&#353; jos rank&#371; valgysiu&#8220;. 7Dovydas pasiunt&#279; &#382;od&#303; Tamarai &#303; r&#363;mus, tardamas: &#8222;Nueik &#303; savo brolio Amnono namus ir pataisyk jam valgyti&#8220;. 8Tamara nu&#279;jo &#303; savo brolio Amnono namus, o jis gul&#279;jo lovoje. Pa&#279;musi te&#353;los, i&#353;mink&#279;, paruo&#353;&#279; kukulius jo akyse ir i&#353;kep&#279;. 9Bet kai ji pa&#279;m&#279; keptuv&#281; ir pad&#279;jo prie&#353; j&#303; kukulius, jis atsisak&#279; valgyti. Amnonas tar&#279;: &#8222;Tei&#353;eina visi nuo man&#281;s&#8220;. Visiems i&#353;&#279;jus, 10Amnonas tar&#279; Tamarai: &#8222;Atne&#353;k valg&#303; &#303; miegam&#261;j&#303; ir pamaitink mane&#8220;. Tamara pa&#279;m&#279; kukulius, kuriuos buvo pataisiusi, ir nune&#353;&#279; &#303; savo brolio Amnono kambar&#303;. 11Bet jai paduodant valgyti, Amnonas nutv&#279;r&#279; j&#261;. &#8222;Eik&#353;, mano seserie, &#8211; tar&#279; jis jai, &#8211; sugulk su manimi&#8220;. 12Ji atsak&#279;: &#8222;Ne, mano broli, neprievartauk man&#281;s! Tokie dalykai nedaromi Izraelyje! Nedaryk tokio beg&#279;di&#353;ko dalyko! 13Kur a&#353; dingsiu su savo g&#279;da? O tu b&#363;si kaip bet koks niek&#353;as Izraelyje! Tad maldauju pasikalb&#279;ti su karaliumi; jis neatsisakys tau mane atiduoti&#8220;. 14Bet jis nenor&#279;jo jos klausyti ir b&#363;damas stipresnis su&#279;jo su ja prievarta.</div><div class="p"> 15Dabar Amnonas pajuto jai labai stipri&#261; neapykant&#261;. I&#353; tikr&#371;j&#371; jo neapykanta buvo kur kas didesn&#279; u&#382; aistr&#261;, kuri&#261; jaut&#279; jai. Amnonas tar&#279;: &#8222;Kelkis ir ne&#353;dinkis!&#8220; 16O ji maldavo: &#8222;Ne, mano broli, nedaryk to, nes i&#353;varyti mane b&#363;t&#371; dar didesn&#279; skriauda negu ana, kuri&#261; man padarei&#8220;. Bet jis nenor&#279;jo jos klausyti. 17Pasi&#353;auk&#281;s jaun&#261; tarn&#261;, tar&#279;: &#8222;I&#353;varyk &#353;i&#261; moter&#303; laukan ir u&#382;skl&#281;sk paskui j&#261; duris&#8220;. 18Ji buvo apsivilkusi tunika ilgomis rankov&#279;mis, nes tokiais drabu&#382;iais ankstesniais laikais vilk&#279;davo karaliaus mergel&#279;s dukterys. Tarnas i&#353;var&#279; j&#261; ir u&#382;sklend&#279; paskui j&#261; duris. 19Tamara apsibarst&#279; galv&#261; pelenais. Persipl&#279;&#353;usi tunik&#261; ilgomis rankov&#279;mis, kuria vilk&#279;jo, ji susi&#279;m&#279; rankomis galv&#261; ir nu&#279;jo. Eidama vis&#261; laik&#261; balsu verk&#279;.</div><div class="p"> 20Jos brolis Ab&#353;alomas tar&#279; jai: &#8222;Ar tavo brolis Amnonas buvo su tavimi? Dabar apie tai tyl&#279;k, mano seserie. Jis tavo brolis. Neimk to &#303; &#353;ird&#303;&#8220;. Tamara, nelaiminga moteris, pasiliko savo brolio Ab&#353;alomo namuose. 21Apie visa tai i&#353;gird&#281;s karalius Dovydas labai &#303;t&#363;&#382;o, bet savo s&#363;naus Amnono bausti nenor&#279;jo, nes myl&#279;jo j&#303;, kadangi tai buvo jo pirmagimis. 22O Ab&#353;alomas nesak&#279; Amnonui nei gera, nei pikta, nes nekent&#279; Amnono u&#382; tai, kad &#353;is buvo i&#353;prievartav&#281;s jo seser&#303; Tamar&#261;.</div><div class="s">Ab&#353;alomo ker&#353;tas</div><div class="p"> 23Praslinkus dvejiems metams, Ab&#353;alomas reng&#279;si kirpti avis Baal Hacore prie Efraimo. Ab&#353;alomas pakviet&#279; visus karaliaus s&#363;nus. 24At&#279;j&#281;s pas karali&#371;, Ab&#353;alomas tar&#279;: &#8222;Tavo tarnas rengiasi kirpti avis. Ar nemalon&#279;t&#371; karalius drauge su palyda vykti su savo tarnu?&#8220; 25Bet karalius atsak&#279; Ab&#353;alomui: &#8222;Ne, mano s&#363;nau. Nepra&#353;yk, kad visi eitume ir b&#363;tume tau na&#353;ta&#8220;. Nors jis ir primygtinai pra&#353;&#279;, karalius eiti nesutiko, bet dav&#279; jam savo palaiminim&#261;. 26Tada Ab&#353;alomas tar&#279;: &#8222;Jei ne, tai pra&#353;y&#269;iau leisti mano broliui Amnonui eiti su mumis&#8220;. Karalius klaus&#279;: &#8222;Kam gi jis tur&#279;t&#371; su tavimi eiti?&#8220; 27Bet Ab&#353;alomas primygtinai pra&#353;&#279;, ir jis leido Amnonui ir visiems karaliaus s&#363;nums eiti su juo. Ab&#353;alomas sureng&#279; puot&#261; kaip tinka karaliui.</div><div class="p"> 28Savo tarnams Ab&#353;alomas &#303;sak&#279;, tardamas: &#8222;B&#363;kite budr&#363;s! Kada Amnono &#353;irdis bus tapusi smagi nuo vyno ir a&#353; jums pasakysiu: &#8216;Smokite Amnonui!&#8217; &#8211; u&#382;mu&#353;kite j&#303;! Nebijokite, nes a&#353; pats duodu jums &#353;&#303; &#303;sakym&#261;. Elkit&#279;s ry&#382;tingai kaip nars&#363;s vyrai!&#8220; 29Ab&#353;alomo tarnai pasielg&#279; su Amnonu, kaip Ab&#353;alomas buvo &#303;sak&#281;s. Tada visi kiti karaliaus s&#363;n&#363;s s&#279;do kiekvienas ant savo mulo ir pab&#279;go. 30Dar jiems tebesant kelyje, Dovyd&#261; pasiek&#279; gandas, kad Ab&#353;alomas i&#353;&#382;ud&#279; visus karaliaus s&#363;nus, ir n&#279; vienas nei&#353;liko gyvas. 31Karalius atsistojo, persipl&#279;&#353;&#279; drabu&#382;ius ir krito ant &#382;em&#279;s. Ir visi prie jo buv&#281; dvari&#353;kiai persipl&#279;&#353;&#279; drabu&#382;ius. 32O Dovydo brolio &#352;imos s&#363;nus Jehonadabas tar&#279;: &#8222;Tenemano mano valdovas, kad visi jauni karaliaus s&#363;n&#363;s u&#382;mu&#353;ti. Tik Amnonas yra mir&#281;s. Tai Ab&#353;alomas buvo nusprend&#281;s nuo tos dienos, kai Amnonas i&#353;prievartavo jo seser&#303; Tamar&#261;. 33Tad mano vie&#353;pats karalius teneima &#303; &#353;ird&#303; to gando, kad visi karaliaus s&#363;n&#363;s mir&#281;, nes mir&#281;s t&#279;ra vien Amnonas!&#8220;</div><div class="p"> 34Tuo tarpu Ab&#353;alomas pab&#279;go. Sargybinis &#382;valgydamasis pamat&#279; didel&#303; b&#363;r&#303; &#382;moni&#371;, ateinan&#269;i&#371; nuo Horonaim&#371; kalno &#353;laito keliu. 35Jehonadabas tar&#279; karaliui: &#8222;&#381;i&#363;r&#279;k, par&#279;jo karaliaus s&#363;n&#363;s! Kaip tavo tarnas sak&#279;, taip ir &#303;vyko&#8220;. 36Vos jam tai i&#353;tarus, at&#279;jo karaliaus s&#363;n&#363;s. Jie pravirko balsu. Ir Dovydas, ir visi jo dvari&#353;kiai verk&#279; kar&#269;iomis a&#353;aromis.</div><div class="s">Ab&#353;alomo sugr&#303;&#382;imas</div><div class="p"> 37O Ab&#353;alomas buvo pab&#279;g&#281;s. Jis pab&#279;go pas #2 Sam 3,3Ge&#353;&#363;ro karali&#371; Amih&#363;ro s&#363;n&#371; Talmaj&#261;. Dovydas ilg&#261; laik&#261; raudojo savo s&#363;naus. 38Pab&#279;g&#281;s &#303; Ge&#353;&#363;r&#261;, Ab&#353;alomas i&#353;buvo ten trejus metus. 39Ilg&#279;damasis Ab&#353;alomo, karalius Dovydas liov&#279;si &#353;irsti, nes po Amnono mirties jau buvo aprim&#281;s.</div>
 </div>
 </div>
</div>

<div class="version vid420 iso6393lit" data-vid="420" data-iso6393="lit">
 <div class="book bk2SA">
 <div class="chapter ch14" data-usfm="2SA.14">
 <div class="label">14</div><div class="p"> 1Cerujos s&#363;nus Joabas jaut&#279;, kad karaliaus &#353;irdis palanki Ab&#353;alomui. 2Tad Joabas pasiunt&#279; &#303; Tekoj&#261; &#382;mones, kad atvest&#371; i&#353; ten i&#353;minting&#261; moter&#303;. &#8222;Pra&#353;au apsimesti, kad tau gedulas, &#8211; jis tar&#279; jai, &#8211; apsivilk gedulo drabu&#382;iais ir nesitepk aliejumi. Elkis, kaip elgiasi moteris, ilg&#261; laik&#261; gedinti mirusio. 3Nueik pas karali&#371; ir taip jam kalb&#279;k&#8220;. Ir Joabas nurod&#279; k&#261; jai sakyti.</div><div class="p"> 4At&#279;jusi pas karali&#371;, tekojiet&#279; moteris puol&#279; veidu ant &#382;em&#279;s, i&#353;reik&#353;dama pagarb&#261;, ir tar&#279;: &#8222;Karaliau, gelb&#279;k!&#8220; 5Karalius klaus&#279; jos: &#8222;Kokia tavo b&#279;da?&#8220; Ji atsak&#279;: &#8222;Vargas man! Esu na&#353;l&#279;. Mano vyras mir&#281;s. 6Tavo tarnait&#279; tur&#279;jo du s&#363;nus. Jiedu susimu&#353;&#279; laukuose ir, kadangi nebuvo kas juos perskirt&#371;, vienas j&#371; smog&#279; savo broliui ir u&#382;mu&#353;&#279; j&#303;. 7Tik&#279;k manimi, visa kiltis sukilusi prie&#353; tavo tarnait&#281;. Jie reikalauja: &#8216;Duok &#353;en vyr&#261;, u&#382;mu&#353;us&#303; savo brol&#303;, kad j&#303; u&#382;mu&#353;tume u&#382; gyvast&#303; brolio, kur&#303; jis u&#382;mu&#353;&#279;. Mes turime sunaikinti ir &#303;p&#279;din&#303;!&#8217; Taip jie u&#382;gesins man paskutin&#281; likusi&#261; &#382;arij&#261;, nepalikdami mano vyrui nei vardo, nei liku&#269;io visoje &#382;em&#279;je&#8220;.</div><div class="p"> 8Karalius tar&#279; moteriai: &#8222;Eik namo. A&#353; duosiu &#303;sakym&#261; tavo labui&#8220;. 9O tekojiet&#279; moteris karaliui atsak&#279;: &#8222;Mano vie&#353;patie karaliau, tekrinta kalt&#279; ant man&#281;s ir mano prot&#279;vi&#371; nam&#371;! Karalius ir jo sostas teb&#363;na nekalti!&#8220; 10Karalius prid&#363;r&#279;: &#8222;Jei kas tau k&#261; nors daugiau sakyt&#371;, atvesk j&#303; pas mane. Tav&#281;s jis daugiau niekada nepalies&#8220;. 11Tada ji atsak&#279;: &#8222;Pra&#353;y&#269;iau karali&#371; tur&#279;ti mintyje VIE&#352;PAT&#302;, savo Diev&#261;, kad kraujo ker&#353;ytojas nepadaryt&#371; didesn&#279;s &#382;alos ir mano s&#363;naus neu&#382;mu&#353;t&#371;&#8220;. Jis atsak&#279;: &#8222;Kaip gyvas VIE&#352;PATS, nuo tavo s&#363;naus galvos n&#279; vienas plaukas nenukris ant &#382;em&#279;s&#8220;.</div><div class="p"> 12Tada moteris tar&#279;: &#8222;Pra&#353;au leisti savo tarnaitei dar &#353;&#303; t&#261; pasakyti mano vie&#353;pa&#269;iui karaliui&#8220;. &#8222;Kalb&#279;k!&#8220; &#8211; tar&#279; jis. 13Moteris kalb&#279;jo: &#8222;Kod&#279;l sumanei tok&#303; dalyk&#261; prie&#353; Dievo taut&#261;? Juk duodamas tok&#303; nuosprend&#303;, karalius pasmerkia pat&#303; save, nes nesugr&#261;&#382;ina namo savo i&#353;tremto s&#363;naus. 14I&#353; tikr&#371;j&#371; visi turime mirti ir esame tarsi i&#353;piltas ant &#382;em&#279;s vanduo, kurio v&#279;l susemti ne&#303;manoma. Bet Dievas gyvasties neatims; jis ras b&#363;d&#261; nelaikyti tremtinio am&#382;inai i&#353;tremto nuo savo Artumo. 15At&#279;jau kalb&#279;ti apie &#353;&#303; reikal&#261; karaliui, savo valdovui, d&#279;l to, kad &#382;mon&#279;s mane i&#353;g&#261;sdino. Tavo tarnait&#279; paman&#279;: &#8216;Kalb&#279;siu karaliui. Galb&#363;t karalius &#303;vykdys savo tarnait&#279;s pra&#353;ym&#261;. 16Karalius i&#353;klausys ir i&#353;laisvins savo tarnait&#281; i&#353; rank&#371; &#382;mogaus, norin&#269;io atkirsti ir mane, ir mano s&#363;n&#371; nuo Dievo palikimo&#8217;. 17Tavo tarnait&#279; paman&#279;: &#8216;Mano vie&#353;paties karaliaus &#382;odis suteiks man ramyb&#281;&#8217;, &#8211; nes mano vie&#353;pats karalius yra kaip Dievo angelas, suprantantis visa, gera ir pikta. Teb&#363;na su tavimi VIE&#352;PATS, tavo Dievas!&#8220;</div><div class="p"> 18Atsakydamas karalius tar&#279; moteriai: &#8222;Nenusl&#279;pk nieko, ko a&#353; tav&#281;s klausiu!&#8220; Moteris atsak&#279; jam: &#8222;Teklausia mano vie&#353;pats karalius&#8220;. 19Karalius klaus&#279;: &#8222;Ar Joabo ranka su tavimi &#353;iuo reikalu?&#8220; Atsakydama moteris tar&#279;: &#8222;Kaip tu gyvas, mano vie&#353;patie karaliau, niekas negali pasukti nei &#303; de&#353;in&#281;, nei &#303; kair&#281; nuo to, k&#261; mano vie&#353;pats karalius pasak&#279;. Taip, tavo tarnas Joabas yra tas, kuris man &#303;sak&#279;. Jis yra tas, kuris &#303;d&#279;jo visus &#353;iuos &#382;od&#382;ius &#303; tavo tarnait&#279;s l&#363;pas. 20Nor&#279;damas pakeisti reikalo eig&#261;, tavo tarnas Joabas tai padar&#279;. Bet mano vie&#353;pats i&#353;mintingas kaip Dievo angelas ir &#382;ino visa, kas vyksta &#382;em&#279;je&#8220;.</div><div class="p"> 21Tada Dovydas tar&#279; Joabui: &#8222;Tik&#279;k manimi, a&#353; tai padarysiu. Tad eik parvesti mano jaunuol&#303; Ab&#353;alom&#261;&#8220;. 22Joabas puol&#279; veidu ant &#382;em&#279;s ir i&#353;rei&#353;k&#279; pagarb&#261;. Palaimin&#281;s karali&#371;, jis tar&#279;: &#8222;&#352;iandien tavo tarnas suprato, kad radau malon&#281; tavo akyse, vie&#353;patie karaliau, nes karalius &#303;vykd&#279; savo tarno pra&#353;ym&#261;&#8220;. 23Joabas tuojau pat leidosi &#303; kelion&#281; ir nuvyk&#281;s &#303; Ge&#353;&#363;r&#261; parved&#279; Ab&#353;alom&#261; &#303; Jeruzal&#281;. 24Karalius tar&#279;: &#8222;Teeina tiesiai &#303; savo namus. Mano veido jis nematys&#8220;. Tad Ab&#353;alomas nu&#279;jo tiesiai &#303; savo namus, karaliaus veido nepamat&#281;s.</div><div class="p"> 25Visame Izraelyje nebuvo kito vyro, kurio gro&#382;iu buvo taip labai &#382;avimasi, kaip Ab&#353;alomas. Nuo koj&#371; pado iki vir&#353;ugalvio jis netur&#279;jo jokio tr&#363;kumo. 26Kai nusikirpdavo plaukus &#8211; o juos kirptis tur&#279;davo kasmet, nes plaukai b&#363;davo jam per sunk&#363;s, &#8211; jo galvos plaukai sverdavo du &#353;imtus &#353;ekeli&#371; karali&#353;kuoju svars&#269;iu. 27Ab&#353;alomui gim&#279; trys s&#363;n&#363;s ir viena dukt&#279;, vardu Tamara. Ji buvo gra&#382;i moteris.</div><div class="p"> 28Ab&#353;alomas i&#353;gyveno dvejus metus Jeruzal&#279;je, nesirodydamas karaliaus akivaizdoje. 29Tada Ab&#353;alomas pasi&#353;auk&#279; Joab&#261;, nor&#279;damas pasi&#371;sti j&#303; pas karali&#371;. Bet Joabas nenor&#279;jo pas j&#303; eiti. Jis pa&#353;auk&#279; j&#303; antr&#261; kart&#261;, bet Joabas eiti nenor&#279;jo. 30Tada Ab&#353;alomas tar&#279; savo tarnams: &#8222;&#381;i&#363;r&#279;kite, Joabo laukas &#353;alia mano. Ten jo mie&#382;iai. Nueikite ir padekite!&#8220; Ab&#353;alomo tarnai padeg&#279; lauk&#261;. 31Joabas tu&#269;tuojau atskub&#279;jo pas Ab&#353;alom&#261; &#303; namus ir tar&#279; jam: &#8222;Kod&#279;l tavo tarnai padeg&#279; mano lauk&#261;?&#8220; &#8211; 32&#8222;&#381;i&#363;r&#279;k, &#8211; tar&#279; Ab&#353;alomas Joabui, &#8211; a&#353; siun&#269;iau tau &#382;od&#303;, kad ateitumei pas mane. A&#353; nor&#279;jau pasi&#371;sti tave pas karali&#371;, kad u&#382; mane pasakytum: &#8216;Kam gi a&#353; par&#279;jau i&#353; Ge&#353;&#363;ro? Jei ten dar b&#363;&#269;iau, man b&#363;t&#371; geriau. U&#382;tat teb&#363;na leista man pasirodyti karaliaus akivaizdoje, ir jei esu kaltas, tenubaud&#382;ia jis mane mirtimi!&#8217;&#8220; 33Joabas nu&#279;jo pas karali&#371; ir jam prane&#353;&#279;. Karalius pasi&#353;auk&#279; Ab&#353;alom&#261;. At&#279;jo jis pas karali&#371; ir puol&#279; kni&#363;bs&#269;ias veidu ant &#382;em&#279;s prie&#353; karali&#371;. Karalius Ab&#353;alom&#261; pabu&#269;iavo.</div>
 </div>
 </div>
</div>

聆听撒母耳记下Pavyzdys

Šventasis Raštas

Apie šį planą

Susiję planai