Paul Tripp kasdieniai skaitiniai Padėkos dienaiPavyzdys

Nuodėmė mums visiems padaro du labai reikšmingus dalykus. Pirma, ji priverčia mus patalpinti save į savo asmeninio pasaulio centrą taip, kad gyvenimas suktųsi tik aplink mus. Susitelkę į save, visi esame pernelyg motyvuoti savo norų, poreikių ir jausmų, ir būtent dėl to, esame linkę labiau pastebėti tai, ko neturime, nei daugelį tų palaiminimų, kurie mums buvo suteikti. Bet yra dar kai kas; kadangi esame susitelkę į save, esame linkę pastoviai lyginti tai, ką turime su tuo, ką turi visi kiti. Tai yra nepasitenkinimo ir pavydo gyvenimas. Pavydas visada yra savanaudiškas.

Yra ir antras lygiai toks pat reikšmingas dalykas, kurį nuodėmė mums padaro. Ji verčia mus ieškoti horizontalioje plokštumoje to, ką galima rasti tik vertikalioje plokštumoje. Todėl mes ieškome gyvenimo, vilties, ramybės, poilsio, pasitenkinimo, tapatybės, prasmės ir tikslo, vidinės ramybės ir motyvacijos dalykuose, kurie yra sukurti. Problema yra ta, kad niekas iš sukurtų dalykų ir kūrinijos negali jums to suteikti. Kūrinija niekada nebuvo sukurta tam, kad patenkintų giliausius jūsų širdies poreikius. Kūrinija buvo sukurta, kad ji būtų vienas didelis pirštas nurodantis jums į Tą, kuris vienintelis gali patenkinti jūsų širdies troškimus. Daugelis žmonių šiandien atsikels ir tam tikru būdu prašys kūrinijos, kad ši taptų jų gelbėtoja, tai yra, kad duotų jiems to, ką gali suteikti tik Dievas.

„Ką kitą turiu danguje? Kadangi turiu tave, ko dar trokščiau žemėje? Nors mano kūnas trapus ir širdis silpsta, Dievas yra mano širdies Uola ir mano dalis per amžius.“ (Psalmynas 73:25–26). Tai yra žodžiai žmogaus, kuris atrado pasitenkinimo paslaptį. Kai esate patenkinti Davėju, nes Jame radote ieškotą gyvenimą, tuomet esate išlaisvinami iš nepasotinamų pasitenkinimo paieškų, kurios suvaržo ir neduoda ramybės tiek daugeliui žmonių. Taip, tai yra tiesa, kad jūsų širdis įgis ramybę tik tuomet, kai atras poilsį Dieve.

Štai vienas iš gražiausių malonės vaisių — širdis, kuri patenkinta, labiau linkusi garbinti, nei reikalauti ir labiau linkusi džiugiai dėkoti, nei nerimastingai trokšti. Malonė ir vien tik malonė gali padaryti taip, kad šis gyvenimas ramybėje kiekvienam iš mūsų taptų įmanomas. Ar bandysite šiandien atrasti tą malonę?