Jeremijo 5

5
Jeruzalės nuodėmė
1Paklajokite Jeruzalės gatvėmis,
žvalgykitės ir stebėkite!
Ieškokite jos aikštėse!
Ar rasite žmogų, bent vieną žmogų,
vykdantį teisingumą ir ieškantį teisybės,
idant galėčiau jai atleisti? – sako VIEŠPATS. –
2Nors jie ir sakytų: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS!’ –
jų priesaika būtų kreiva“.
3 VIEŠPATIE, argi tavo akys neieško teisybės?
Tu juos plakei, bet skausmo jie nejautė,
tu juos beveik sunaikinai, bet jie nesileido mokomi.
Jie tapo kietesni už uolą ir sugrįžti atsisakė.
4Tariau sau: „Jie – tik varguoliai;
užtat ir elgiasi paikai,
kad nežino VIEŠPATIES kelio
nei savo Dievo teisingumo.
5Geriau pas didžiūnus eisiu, jiems kalbėsiu,
nes jie žino VIEŠPATIES kelią
ir savo Dievo teisingumą“.
Tačiau ir tie visi iki vieno buvo sulaužę jungą
ir nutraukę ryšius.
6Todėl miškų liūtas juos plėšo,
tyrų vilkas juos pjauna,
ir leopardas sėlina aplink jų miestus ir visus,
kurie tik iš jų išeina, sudrasko į gabalus.
Gausūs buvo jų nusikaltimai,
nesuskaičiuojami jų atsimetimai.
7„Kodėl turėčiau visa tai tau atleisti?
Tavo vaikai mane paliko
ir prisiekinėjo stabais, nors jie ne Dievas.
Pasotinau juos, bet jie svetimavo,
į kekšės namus grūdosi.
8Eržilai jie, nusipenėję ir gašlūs;
kiekvienas žvengia dėl savo artimo žmonos.
9Kaip už tai jų nebausti? –
tai VIEŠPATIES žodis. –
Kaip tokiai tautai nekeršyti?“
10Kopkite į jos vynmedžių lysves atšlaitėse
ir nuniokiokite jas! Tik nesunaikinkite visiškai!
Nugenėkite nukarusias šakas,
nes jos nepriklauso VIEŠPAČIUI.
11„Ak, su manimi abeji elgėsi labai neištikimai –
ir Izraelio, ir Judo namai“, – tai VIEŠPATIES žodis.
12Jie VIEŠPATIES išsigynė, sakydami:
„Jo nė būti nėra!
Neištiks mūsų jokia nelaimė,
nematysime nei kalavijo, nei bado.
13Pranašai tik vėjų vaikosi;
jų kalba – ne žodis iš Dievo.
Teištinka jų grasinimai juos pačius!“
14Todėl taip kalba VIEŠPATS, Galybių Dievas:
„Kadangi jie tai pareiškė,
štai paversiu savo žodžius tavo lūpose ugnimi.
Ši tauta – malkų krūva,
kurią suris ugnis!
15Žiūrėkit! Aš pakeliu prieš jus tautą iš toli,
Izraelio namai! – tai VIEŠPATIES žodis. –
Tvirtą tautą,
ilgaamžę tautą,
tautą, kurios kalbos nemoki
ir nesupranti, ką jie sako.
16Jų strėlinės – kaip atviros kapų duobės,
visi jie – šaunūs kovotojai.
17Jie suris tavo pjūtį ir maistą,
tavo sūnus ir dukteris,
tavo avis ir galvijus,
tavo vynmedžius ir figmedžius.
Kalaviju jie sutriuškins ir įtvirtintus miestus,
kuriais tu pasitiki.
18Tačiau net tomis dienomis, – tai VIEŠPATIES žodis, – visiškai jūsų nesunaikinsiu. 19Kai jie klaus: ‘Kodėl gi VIEŠPATS, mūsų Dievas, taip pasielgė su mumis?’ – atsakysi: ‘Kaip jūs mane palikote ir svetimiems dievams tarnavote savo krašte, taip dabar tarnaukite svetimiems dievams ne savo krašte’. 20Jokūbo namams tai pasakyk ir Judo karalystei paskelbk:
21‘Klausykis, paika ir nenuovoki tauta!
# Iz 6,9-10; Ez 12,2; Mk 8,18 Jūs turite akis, bet nematote,
turite ausis, bet negirdite.
22Argi neturėtumėte manęs garbinti, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
argi neturėtumėte drebėti prieš mane?
Juk aš padariau smėlį #Job 38,8-11jūros siena,
amžina riba, kurios jai peržengti nevalia.
Nors ji ir ūžauja, bet veltui,
nors jos bangos ir riaumoja, bet ant ribos turi lūžti.
23Maištingą ir neklusnią širdį turi ši tauta;
ji nusigręžė nuo kelio ir nuėjo sau.
24Nepagalvojo širdimi:
‹Garbinkime VIEŠPATĮ, savo Dievą,
kuris duoda mums lietus –
ankstyvuosius ir vėlyvuosius atėjus metui,
kuris palaiko mūsų labui pjūties savaičių seką›.
25Jūsų kaltės suardė šią seką,
jūsų nuodėmės nukreipė jus nuo kelio į palaimą.
26Mano tautoje yra nedorėlių,
metančių tinklus.
Jie spendžia spąstus lyg medžiotojai,
bet gaudo žmones.
27Kaip medžiotojo krepšys prikimštas paukščių,
taip jų namai pilni klastų.
Šitaip jie turtėja ir darosi galingi,
28tampa apkūnūs ir nutunka.
Jų nedori darbai – nuodėmė ant nuodėmės;
teisingumo jie nė paisyti nepaiso,
našlaičių bylų negina, vargšų skundų negirdi.
29Kaip už tai jų nebausti?
– tai VIEŠPATIES žodis. –
Kaip tokiai tautai nekeršyti?
30Baisus ir šlykštus dalykas atsitiko krašte:
31pranašai pranašaudami meluoja,
kunigai valdo, kaip pranašai liepia,
o mano tauta tai mėgsta!
Bet ką darysite, kai ateis galas?’“

Šiuo metu pasirinkta:

Jeremijo 5: LBD-EKU

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės

„YouVersion“ naudoja slapukus, kad suasmenintų jūsų patyrimą. Naršydami mūsų internetinėje svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu, kaip tai yra aprašyta mūsų Privatumo politikoje