Psalms 9:1-10

א Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies,
apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.
Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje,
šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.
ב Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi,
parpuola ir miršta.
Mat tu gini mano teisę ir bylą,
sėdėdamas soste kaip teisusis teisėjas.
ג Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius,
jų vardą ištrini amžiams.
Priešo neliko – amžini griuvėsiai;
tu sugriovei jų miestus,
dingo net jų vardai.
ה O VIEŠPATS lieka amžinai;
savo sostą jis pastatė teismui.
Jis teisia pasaulį teisumu;
tautas jis teisia bešališkai.
ו VIEŠPATS – nuengtųjų tvirtovė,
tvirtovė nelaimės metu!