Proverbs 31:10-31

Patarlės 31:10-31 - א Koks retas radinys – sumani žmona!
Brangesnė už perlus jos vertė!
ב Vyras jai patiki savo širdį
ir turi tikrą turtą.
ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu
per visas savo gyvenimo dienas.
ד Ji pasirūpina vilnų bei linų
ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
ה Kaip pirklio laivai,
ji pargabena iš toli maisto atsargų.
ו Ji keliasi, kai dar tamsu,
duoda maisto namams
ir dienos nurodymų tarnaitėms.
ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka,
iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
ח Ji susijuosusi jėga,
jos rankos stiprios.
ט Ji mato, kad jos verslas klesti;
naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
י Ji ima į rankas ratelį,
o jos pirštai stveriasi verpstės.
כ Ji dosniai duoda vargšui
ir ištiesia ranką elgetai.
ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,
nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
מ Ji pati pasigamina antklodžių,
plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.
נ Jos vyras įžymus miesto vartuose
ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius,
ir tiekia juostas pirkliams.
ע Stiprybė ir orumas – jos drabužis;
ji su šypsniu žiūri į ateitį.
פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai,
o ant jos liežuvio – malonus pamokymas.
צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį
ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
ק Jos vaikai ją giria,
jos vyras irgi liaupsina ją:
ר „Daug sumanių moterų,
bet tu viršiji jas visas!“
ש Žavumas – apgaulė,
o grožis – migla;
moteris turi būti giriama
už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą!
Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!

א Koks retas radinys – sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė! ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą. ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas. ד Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis. ה Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų. ו Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms. ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną. ח Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios. ט Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta. י Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės. כ Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai. ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti. מ Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai. נ Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų. ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams. ע Stiprybė ir orumas – jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį. פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio – malonus pamokymas. צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos. ק Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją: ר „Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“ ש Žavumas – apgaulė, o grožis – migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę. ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!

Patarlės 31:10-31