Proverbs 12:1-28

Kas mielai priima pamokymą, tas mėgsta pažinimą, bet kas niekina pamokymą, tas tamsuolis. Geras žmogus užsitarnauja VIEŠPATIES malonę, o pinklių spendėjas – pasmerkimą. Nedorumas nesaugo žmogaus, o teisiųjų šaknys nebus išrautos. Sumani žmona – savo vyro vainikas, o apsileidusi žmona – kaip kaulų puvimas. Teisiųjų užmojai teisingi, nedorėlių užmačios klastingos. Nedorėlių žodžiai – kruvinos pasalos, o doruosius išgelbsti jų kalba. Parblokšk nedorėlius, ir nieko iš jų nelieka, o teisių žmonių namai stovi tvirtai. Už protingumą žmogus laimi pagyrimą, o sukto proto žmogus susilaukia paniekos. Geriau būti paprastu žmogumi, turinčiu darbą, negu išdidžiai laikytis ir neturėti maisto. Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais, o nedorų žmonių širdis žiauri. Kas dirba savo žemę, tas turės duonos iki soties, o kas vaikosi vėjų, tas yra neprotingas. Nedorų žmonių tvirtovė bus nugriauta, o teisiųjų šaknis išlieka. Blogas žmogus per savo lūpas patenka į pinkles, o teisus žmogus išsilaisvina iš vargo. Žmogus sotinasi gėrybėmis iš savo lūpų vaisių, ir gauna atlyginimą už savo rankų darbą. Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. Kvailas žmogus tuojau parodo pyktį, o gudrus nutyli užgaulę. Kas kalba tiesą, tas sąžiningai liudija, o melagingas liudytojas kalba apgaulingai. Neapgalvoti žodžiai – kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo. Teisingos lūpos išlieka amžinai, o melagingas liežuvis – tik akimirką. Širdyse tų, kurie rengia pikta, slypi apgaulė, o duodančių taikingą patarimą – džiaugsmas. Teisaus žmogaus neištinka jokia žala, o nedorėliai būna priblokšti nelaimių. Melagingos lūpos pasibjaurėtinos VIEŠPAČIUI, o kas ištikimai elgiasi, tas jam patinka. Gudrus žmogus slepia savo išmanymą, o kvailojo širdis skelbia savo kvailumą. Darbščioji ranka valdo, o tingiąją reikia versti dirbti. Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina. Teisusis duoda gerą patarimą savo artimui, o nedorėlių kelias klaidina. Tingus žmogus niekada nekepa sumedžiotos mėsos, o darbštus žmogus turi brangių turtų. Teisumo takas veda į gyvenimą; žengiant jo taku nėra mirties.

Patarlės 12:1-28