Jeremiah 1:4-14

Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau“. „Ak, Viešpatie DIEVE! – sudejavau. – Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“ Bet VIEŠPATS man atsakė: „Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’ Kur tik tave siųsiu, ten eisi, ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi! Nebijok nieko, nes aš su tavimi ir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis. Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką ir palytėjo mano lūpas, tardamas: „Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas! Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tave tautų ir karalysčių prievaizdu, kad išrautum ir nugriautum, sunaikintum ir nuverstum, atstatytum ir atsodintum“. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Migdolmedžio šaką“, – atsakiau. Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį“. Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ – „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, – atsakiau. Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!

Jeremijo 1:4-14