Isaiah 43:18-25

„Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo,
nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.
Štai aš kuriu naują dalyką!
Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?
Net per dykumą tiesiu kelią,
net tyruose atveriu upes.
Man teiks garbę laukiniai žvėrys,
šakalai ir stručiai,
nes aš duodu vandens dykumoje
ir upes atveriu tyruose,
kad būtų ko atsigerti mano išrinktajai tautai.
Jie – tauta, kurią sau sukūriau,
kad skelbtų mano šlovę.

Tu nešlovinai manęs, Jokūbai,
aš nusibodau tau, Izraeli!
Ėriukų deginamųjų aukų man neaukojai,
negarbinai manęs kruvinosiomis aukomis.
Neverčiau tavęs atnašauti man duonos atnašų,
nevarginau tavęs dėl smilkalų aukos.
Nepirkai man savo pinigais kvapiųjų šaknų,
negaivinai savo aukų taukais.
Ne! Tu apkrovei mane savo nuodėmėmis,
varginai mane nusikaltimais.
Aš, aš – tas, kuris dėl savęs naikina tavo nusižengimus, –
aš tavo nuodėmių neatminsiu.