Psalmynas 12:1-8

Gelbėk, VIEŠPATIE! Nebėra nė vieno teisuolio, ištikimi žmonės pradingo tarp mirtingųjų. Visi meluoja, kaimynas kaimynui kalba pataikūnėmis lūpomis ir veidmaine širdimi. Teužčiaupia VIEŠPATS lūpas pataikūnes, tesulaiko kiekvieną liežuvį pagyrūną sakantiems: „Liežuviu gausime, ko norime. Mūsų ginklas – lūpos. Kas gali mums viešpatauti?“ „Kadangi jie plėšia vargšus, ir beturčiai aimanuoja, dabar aš pakilsiu, – sako VIEŠPATS, – ir suteiksiu saugią vietą tam, kuris jos ilgisi“. VIEŠPATIES žodžiai tyri lyg sidabras, grynintas lydykloje, septynis kartus valytas. Tu, VIEŠPATIE, mus ginsi, saugosi mus nuo šios kartos per amžius.