ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas,
tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams,
nes tavo žodžiu pasitikiu.
Įgalink mane visados sakyti tiesą,
nes mano viltis – tavo sprendimai.
Paklusiu tavo Įstatymui visados –
per amžių amžius.
Eisiu erdviu keliu,
nes ieškojau tavo įsakų.
Kalbėsiu apie tavo įsakus
ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
Mėgaujuosi tavo įsakymais,
nes juos myliu.
Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, –
gilinuosi į tavo įstatus.
ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui,
kuriuo davei man vilties.
Net kančioje esu paguostas,
nes tavo pažadas mane gaivina.
Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi,
nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus,
VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo,
mane apima pyktis.
Tavo įstatai – mano giesmės šerdis,
kur tik apsigyvenu.
Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą
ir paklūstu tavo Įstatymui.
Tai mano laimė,
nes laikiausi tavo įsakų.
ח VIEŠPATS mano dalis;
aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
Maldauju tave iš visos širdies,
būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
Kai pergalvoju tavo kelius,
kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
Skubu nedelsdamas
laikytis tavo įsakymų.
Nors nedorėlių virvės mane apipynė,
tavo Įstatymo nemetu.
Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti
dėl tavo teisių sprendimų.
Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis,
visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė;
mokyk mane savo įstatų.
ט Tu buvai geras man, savo tarnui,
VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo,
nes pasitikiu tavo įsakymais.
Prieš nubaudžiamas nuklysdavau,
bet dabar laikausi tavo įsakų.
Geras esi ir gera darai,
tad mokyk mane savo įstatų.
Įžūlieji šmeižia mane melais,
o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
Jų širdis atbukusi ir nutukusi,
o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
Gera man, kad skyrei tokią bausmę –
išmokti tavo įstatų.
Tavo duotas Įstatymas man brangesnis
už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė;
padėk man suvokti,
kad reikia mokytis tavo įsakymų.
Tavęs pagarbiai bijantieji
matydami mane džiūgaus,
kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
Žinau, VIEŠPATIE,
kad teisūs tavo sprendimai
ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
Tepaguodžia mane tavo gerumas,
kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
Tepasiekia mane tavo gailestingumas,
kad būčiau gyvas,
nes tavo Įstatymas man žavus.
Tebūna sugėdinti įžūlieji,
nes melu jie nuskriaudė mane;
o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji,
visi tie, kurie žino tavo įsakus.
Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus,
kad nebūčiau sugėdintas.