Psalmynas 10:1-10

ל Kodėl tu, VIEŠPATIE, taip nuošaliai laikaisi? Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje? Nedorėliai kankina įžūliai varguolius; teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles! Nedorėlis puikuojasi savo širdies kėslais, o gobšuolis keikia ir atmeta VIEŠPATĮ. Įniršęs iš įžūlumo, nedorėlis sako: „Atsiskaityti jis nešauks“. Anot jo širdies kėslų: „Dievo nėra!“ Nedorėliui visada gerai klojasi; tavo nuosprendžiai jam tolimi, jis šaiposi iš visų savo priešų. Sako sau: „Nebūsiu parblokštas, per kartų kartas vargo nepatirsiu“. פ Jo lūpose pilna keiksmų, melo ir grasinimų, vargas ir piktumas jam ant liežuvio. Pasaloje jis tyko už aptvaro ir slapta žudo nekaltą žmogų. Jo akys vogčiomis seka nelaimingąjį, ע jis slapta sėlina lyg liūtas tankmėje. Jis tyko pagrobti vargšą, čiumpa vargdienį ir velka į savo tinklą. Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžom ir nelaimingąjį prislegia savo svoriu.