Raudų 3:17-24

Mano gyvenimas neteko ramybės, aš užmiršau, kas yra laimė. Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir visa, ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“. ז Atminti savo skausmą ir klajones man – metėlė ir tulžis! Aš apie tai nuolat galvoju, ir prislėgta mano dvasia. Bet viltis sugrįžta atsiminus, ח kad ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė! „VIEŠPATS yra mano dalia, – sakau sau, – todėl į jį dėsiu viltis“.