Jobo 36:16-33

Ir tave jis viliojo iš nežinios nasrų į erdvią vietą, kur niekas nevaržo, o stalas nukrautas geriausiais valgiais. Bet jei tu spręsi kaip nedorėlis, patį tave ištiks teismas ir teisingumas. Saugokis, kad nebūtum pertekliaus suviliotas ir kyšių dydis tavęs neišvestų iš kelio. Argi ištikus bėdai tau padės tavo turtai ir visos galingos pastangos? Nelauk, kad ateitų naktis, kai tautos staiga pranyks. Saugokis, kad nesigręžtum į pikta! Juk dėl to turėjai kentėti skausmą. Atmink, kokia didinga Dievo galybė! Kas gali taip pamokyti, kaip daro jis? Kas gali pasakyti Dievui, kaip elgtis, arba prikišti jam: ‘Tu neteisingai pasielgei’? Atmink, kad turi šlovinti jo darbus, apie kuriuos mirtingieji giedojo giesmes. Visa žmonija mato Dievo darbus, kiekvienas žvelgia į jį iš toli. Iš tikrųjų Dievas – didis, ir viršija mūsų pažinimą; jo metų skaičius neištiriamas. Juk savo buveinėje jis sukuria vandens lašus, ir iš gausybės jie susiburia į lietų, kurį debesys gausiai išlieja ant mirtingųjų. Ar gali kas suprasti debesų išskleidimą ir perkūno griausmus iš jo buveinės? Štai jis žaibuoja per visą padangę, jūros gelmės yra jo sostas. Juk taip jis maitina tautas ir parūpina apsčiai maisto. Savo rankose jis laiko žaibą, nurodo jam, kur trenkti. Už jį kalba jo perkūnija ir uždega pyktį dėl nedorybės.