Jobo 34:21-37

Juk jo akys stebi mirtingojo kelią ir mato kiekvieną jo žingsnį. Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje galėtų slėptis nedorėliai. Nereikia jam šaukti nė vieno į teismą. Jis sutriuškina galinguosius be tardymo ir kitus pasodina jų vieton. Kadangi pažįsta jų darbus, jis parbloškia juos ir sutriuškina naktį. Parbloškia juos dėl jų nedorumo viešoje vietoje kaip nusikaltėlius, nes jie buvo neištikimi jam ir nė kiek nepaisė jo įsakymų. Taip jie privertė vargšus šauktis Dievo, ir jis išgirdo prislėgtųjų pagalbos šauksmą. Jei jis tyli, kas gali jį smerkti? Jei jis slėptų savo veidą, kas galėtų jį matyti – ar tai būtų tauta ar žmogus, – kad neviešpatautų nedoras žmogus, nė tie, kurie suvilioja žmones? Tarkime, kas nors sakė Dievui: ‘Iškentėjau bausmę, daugiau nenusižengsiu; pamokyk mane, kad galėčiau matyti; jei pikta padariau, daugiau to nedarysiu’. Argi jis turėtų atlyginti, kaip tau patinka, dėl to, kad tu atmeti ką jis daro? Juk tu turi rinktis, o ne aš; užtat sakyk, ką žinai. Protingi žmonės man sakys, ir išmintingas vyras, mane išgirdęs, tars: ‘Jobas kalba nežinodamas, jo žodžiai neapgalvoti’. O, kad Jobas būtų iki galo išmėgintas, nes jis kalba kaip nedoras vyras! Juk jis savo nuodėmę papildo maištu, mūsų akyse skeryčiojasi ir vis daugiau burnoja prieš Dievą“.