Mokytojo 11:1-10

Mesk savo duoną į vandenis, ir po daugelio dienų ją atrasi. Išdalyk, ką turi, septyniems ar net aštuoniems, nes nežinai, kokia nelaimė gali ištikti žemę. Kai debesys pilni vandens, jie palaisto lietumi žemę; kad ir kur medis kristų, į pietus ar į šiaurę, kur kris, ten jis ir gulės. Kas paiso vėjo, niekada nesės, o kas stebi debesis, niekada nepjaus. Kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas į kaulus motinos įsčiose, taip nežinai, kaip Dievas elgiasi Visatoje. Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis, nes niekada nežinai, ar šis, ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus sėkmingi. Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę. Nors žmogus ir daug metų gyventų, jais visais tesimėgauja prisimindamas, kad bus daug tamsių dienų. Visa, kas ateina, yra migla! Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas! Leisk savo širdžiai mėgautis savo jaunystės dienomis. Eik, kur veda tavo širdies troškimai, daryk, kas patinka tavo akims, tačiau žinok, kad dėl viso to tave Dievas pašauks į teismą. Iš savo širdies pašalink rūpestį ir neapsunkink savęs, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla!