YouVersion Logo
Search Icon

MATEO 27

27
Toxioti Jesús ɨmoti Pilato
(Mc 15.1; Lc 23.1-2; Jn 18.28-32)
1Naukiche tɨtaneneka, namanaiña axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨmanuma mayɨriabuka judíos chépe ñakionkoxɨma nauki aityabairomati Jesús. 2Sɨrotitɨ uimia tomoenoti nauki aityoximianamati ɨmoti Pilato, naki yɨriabux romano.
Nikonkoxti Judas
3Axti Judas, naki uiche aityoximianati Jesús, naukiche astaiti tɨtoxioti ɨmo nikonkoxti, oxonene ɨmoti au nityusixhti auki toxio tato uiti axɨmanio treinta monikia ɨmo axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ɨmomaintyo axɨmanuma mayɨriabuka, 4nanti ɨmoma:
–Axɨñɨ taruku nomɨnantɨ sobi ui axɨna ityoximiakati taman ñoñɨnx champɨ nipɨnatenti.
Tapɨ axɨma aiñumuma nuraxti:
–¿Axɨmanu champɨ nɨmoche soboi? ¡Asasai axɨmanu sane obiatoe!
5Auki axti Judas yaruriumpurutiño axɨmanio monikia au nipo meankax, auki sɨrotitɨ aiñotoximianatiyɨ ape uixhtiatoe.
6Axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes takɨmanaunkunu uimia axɨmanu monixh, auki namatɨ:
–Axɨna monixh ane notox kɨtɨpɨ. Chuxiampɨ makumana uixh.
7Sane naukiche chepe ñakionkoxɨma nauki akomprarioma axɨmanu kɨx nesaxti Alfarero, nauki ane kauta aiñanama kɨtu axɨbama auki kiatax narɨkɨkixh. 8Sane naukiche axɨmanu kɨx kaɨmainki nɨrixh Kɨx nesa Notox. 9Sane kokono axɨmanu nuraxti profeta Jeremías tɨkañe: “Yasutiuma axɨmanio treinta monikia, axɨna nikuaxti iñatama axɨbama auki Israel, 10ityobo makomporarama axɨmanu nikɨxti alfarero, sane takana niyakɨpukuxti Yɨriabux iñemo.”
Anati Jesús esati Pilato
(Mc 15.2-5; Lc 23.3-5; Jn 18.33-38)
11Sɨrotitɨ Jesús uimia esati yɨriabux Pilato, akamanu ñankitioti pɨnanakiti:
–¿Axɨkɨ tyonenti naki Ɨriatu axɨbama judíos?
–Sane takana axɨna ukanɨ–aiñumutati Jesús.
12Tapɨ axɨmanuma ɨriatu axɨba sacerdotes ichepe axɨmanuma mayɨriabuka aboma urabomati, tapɨti Jesús chiñumutatipɨ nuraxɨma. 13Sane naukiche ñankitioti Pilato pɨnanakiti:
–¿Chonkoipɨ axɨna chuxiampɨ nuraxɨma akɨtɨpɨkɨ?
14Tapɨti Jesús chiñumutatipɨ tamampɨ pariu nuraxti. Sane naukiche axti maniki yɨriabux taruku nikɨtobɨxti.
Toxioti Jesús ɨmo nikonkoxti
(Mc 15.6-20; Lc 23.13-25; Jn 18.38—19.16)
15Ɨmo axɨmanu pukɨnunkux, niyacheataxti maniki yɨriabux aityaesɨmunuti tamanti naki amanatipo, axti naki ñankiriomati pɨnanakiti. 16Anankati amanatipo tamanti naki namanaiña isuputaramati nɨrixhti Jesús Barrabás. 17Naukiche amonkoma oberabarama, ñankitioti Pilato pɨnanakimia:
–¿Ñakuti auxianka nauki ataesɨbuti sobi aume: axti Jesús Barrabás o axti Jesús, nɨrixhti Mesías?
18Tɨtusiu ɨmoti tyopikiche aityoximianamati ɨmoti ta tyopiki ubatiomati.
19Naukiche anankatiki Pilato tɨmonsoti kauta nityɨmo mayɨriabuka, nikɨpostoti bakɨpuru nauki namatɨ ɨmoti: “Tapɨ asikia kuata axɨmanu noñɨnx uxia nisɨborikixh, tyopiki nɨtoba iposikia chuxiampatai auki nakax.”
20Tapɨ axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨmanuma mayɨriabuka matachemakanama ɨmo namanaiña nauki ankirioma ataesɨbuti Barrabás tapɨti Jesús atoxiti ɨmo nikonkoxti. 21Ñankitioti tatityo maniki yɨriabux pɨnanakimia:
–¿Ñakuti axɨpekukimia axɨbama tox auxianka ataesɨbuti sobi aume?
Axɨma namatɨ:
–¡Axti Barrabás!
22Ñankitioti Pilato pɨnanakimia:
–¿Isane niyachɨkoi aɨbuti Jesús, axti naki nɨrixhti aboi Mesías?
Namanaiña iñumutama:
–¡Aityakubaxisoti kɨtɨpɨ kurusɨx!
23Nanti Pilato ɨmoma:
–¿Isanemo axɨna chuxiampɨ isamutenti?
Tapɨ axɨma tosibikoma tatityo:
–¡Aityakubaxisoti kɨtɨpɨ kurusɨx!
24Naukiche astaiti Pilato ta champɨ kokono uiti, tapɨ axɨmanu nityɨborixhimia manx tiyarusɨrɨx, bakɨpuruti akama tux ɨmoti nauki entunumiti sukarɨ namanaiña, nanti sane:
–Tapɨ apiñata iñemo nikonkoxti naki ñoñɨnx. Amasasai aboiyapatoe.
25Namanaiña iñumutama:
–¡Axɨsomɨ ichepe axɨbama suisaɨtaiki tari yɨraka suiñemo nikonkoxti!
26Auki taesɨburuti Barrabás uiti Pilato. Auki bakɨpuruti akɨboriti Jesús toxiotityo nauki aityakubaxiromati kɨtɨpɨ kurusɨx.
27Axɨmanuma masortaboka sɨromatɨ aɨbuti au nipoxti yɨriabux akamanu oberabarama uimia makiataka tyupekuti. 28Kaɨburu uimia naibixhti, sɨro uimia aibiboti kɨturiki 29sɨroityo uimia ityati nityarusɨxti uxiante oboi kɨmeka sɨroityo uimia soema au nepanaunku ne'esti. Auki bachesoiyoma esati, aɨbu nunkuxɨma namatɨ ɨmoti:
–¡Tari abaityux nisɨborikixhti ɨriatu axɨbama judíos!
30Utureurumaityo kɨtɨpɨti, ui axɨmanu soema ananka mekuti bacheboma ityati. 31Naukiche tɨchauki nunkuxɨma ɨmoti sane, ikiaɨbutama axɨmanu naibixhti kɨturiki, iñatama kɨtɨpɨti naibixhtiatoe auki sɨromatɨ aɨbuti nauki aityakubaxiromati kɨtɨpɨ kurusɨx.
Ityakubaxiromati Jesús kɨtɨpɨ kurusɨx
(Mc 15.21-32; Lc 23.26-43; Jn 19.17-27)
32Naukiche tɨsɨromatɨ aukimanu, ikuñunumati tamanti ñoñɨnx nɨrixhti Simón, auki Cirene, bakɨpuruma ɨmoti aikianti nikurusɨxti Jesús.
33Naukiche iñataimia au axɨmanu nɨrixh Gólgota, (nantɨ sane, “Nityanuxti koiñox”), 34akamanu chaboti uimia vino aɨbu nansibixh. Tapɨti Jesús, naukiche tiñakontenti, chichabautatipɨ.
35Naukiche tɨtakubaxioti uimia kɨtɨpɨ kurusɨx, axɨmanuma masortaboka sorteabo uimia ɨmomantoe naibixhti Jesús. 36Auki tɨmonsoma akamanu nauki asaramatɨ tyakuti. 37Onɨ nityanuxti sɨro uimia taman nikorox, kauta ananka korobo axɨna ityopikiche aityabairomati. Axɨmanu nikorox nantɨ sane: “Axti naki tyonenti Jesús, ɨriatuxɨma axɨbama Judíos.”
38Amonkomaintyo ichepeti takubaxioma kɨtɨpɨ kurusɨx toxɨma mayatabayoka, tamanti au nepanaunkuxti tapɨti kiatax au nepautuxti.
39Axɨbama ikɨnomakɨ aukimanu unumati, ityatobiromakɨ 40namatɨ sane:
–¡Axɨkɨ ukanɨ aiñaximiakata nipo meankax yopɨrɨkɨ trex naneneka atɨrai tato obi! ¡Axtɨ axɨkɨ tyonenti Aɨtoxti Tupax, ataesɨbu obiatoe ariaku akɨ kɨtɨpɨki kurusɨx!
41Saneityo nuraxɨma axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨmanuma manunekanama bakɨpukux uiti Moisés, ichepe axɨmanuma mayɨriabuka. Namatɨ:
42–Taesɨburuma uiti makiataka, tapɨ axtiatoe chɨtaesɨburutipɨ. Tyonenti yɨriabuxti ɨmo Israel: ¡tari yebatitɨ akɨ kɨtɨpɨki kurusɨx, auki kaɨma uikokokati! 43Onkotitɨ ɨmoti Tupax: ¡tari uiti Tupax aityaesɨmunuti kaɨma, axtɨ ñemanauntu kuasɨrɨti ɨmoti! ¿Nantipɨtoche oemo ta tyonenti Aɨtoxti Tupax?
44Axɨmanumaintyo mayatabayoka amonkoma takubaxioma ichepeti, unumati.
Nikonkoxti Jesús
(Mc 15.33-41; Lc 23.44-49; Jn 19.28-30)
45Auki kɨmuintya sapes ichepe trex isiu nimɨmɨx, nanaiña iku kɨx tomikianene. 46Au axɨmanu horax, rabotɨ nuxia nityosibixhti Jesús: “Eli, Eli, ¿lemá sabactani?” (nantɨ sane: “Bae Tupax, Bae Tupax, ¿kausane aiñokonoñɨ?”)
47Axɨmanuma amonkoma akamanu, onkoimia auki namatɨ:
–Axti naki babikoti iyoti profeta Elías.
48Isiukai, tamanti ipiakɨnotiyɨ axɨpekukimia aipiankati taman xiese, ui vino pichananene, tomoeno uiti kutaku bapax aiñanti ityuruti nauki aichabauti. 49Tapɨ makiataka namatɨ:
–Asioti sane, basaborira axtɨ kuatati Elías aityaesɨmununuti.
50Axti Jesús rabotɨ nuxia tatityo nityosibixhti, auki koiñoti. 51Isiukai axɨmanu cortina auki nipo meankax kiopɨro kɨmuintya, auki ape iñatai akɨ. Paichokonono kɨx bochepesɨro kanka 52ubaurɨbo nikɨ makoiñoka. Sɨrɨmanama axɨbama uxia nisɨborikixhimia, axɨbama tɨkoiñoma tɨkañe, sɨborikoma tato. 53Auki atɨraimia auki nikɨxɨma, naukiche tɨsɨborikoti tato Jesús, auki sɨromatɨ au Jerusalén, kauta sɨrɨmanama asaramatɨ ɨmoma.
54Naukiche axti maniki ɨriatu masortaboka axɨmanumaintyo amonkoma ichepeti asaramatɨ tyakuti Jesús astaimia paichokonono kɨx nanaiñaintyo axɨna uxiante, taruku nixhukuxɨma auki namatɨ ɨmomantoe:
–¡Ñemanauntu axti naki ñoñɨnx tyonenti Aɨtoxti Tupax!
55Amonkio akamanu, mastayotɨ auki iche, sɨrɨmana paɨka axɨba kuantio auki Galilea isiuti axɨba amonkio ichepeti ɨmo yachɨkoiti. 56Yochepe ananka Mariax Magdalena, Mariax nipiakɨtoti Santiago ichepeti Kiosen, ichepetyo nipiakɨtoxɨma aɨtoxti Zebedeo.
Sɨroti kɨtu Jesús
(Mc 15.42-47; Lc 23.50-56; Jn 19.38-42)
57Naukiche tɨtobikia, iñataiti taman ñoñɨnx taruku nenaxixhti nɨrixhti Kiosen, auki Arimatea, axti naki anankatityo isiuti Jesús. 58Yebotitɨ Kiosen esati Pilato ankirioti pɨnanakiti nikɨtɨpɨxti Jesús. Axti Pilato bakɨpuruti nauki aityoximiama ɨmoti, 59sɨrotɨ uiti Kiosen nikɨtɨpɨxti Jesús, kiñoenoti uiti ui taman kɨbuxixh purusubi 60auki sɨroti uiti au axɨmanu nikɨxti iyebo, nesaxtiatoe, axɨmanu sɨtokono uiti au taman kanx. Naukiche tɨtabuxio uiti axɨmanu nikɨxti ui taman sɨrɨmanax kanx, auki sɨrotitɨ tato. 61Amonkio akamanu Mariax Magdalena ichepe kiatax Mariax sɨsioio motɨmonso esa nikɨxti.
Axɨbama asaramatɨ tyaku nikɨxti Jesús
62Au axɨmanu kiatax nanenes, sabaru, axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨmanuma fariseos yebomatɨ asaramati Pilato, 63namatɨ ɨmoti:
–Axɨkɨ yɨriabux, supakionkasomɨ ɨmoti maniki taruku ñapantuxti, naukiche sɨborikotiki, nanti yopɨrɨkɨ trex naneneka sɨborikoti tato. 64Sane naukiche, akɨpu ɨmo masortaboka nauki asaramatɨ tyaku nikɨxti ñome trex naneneka, tapɨ kuamatɨ axɨbama nesaxti apóstoles akusɨpɨrioma nikɨtɨpɨxti, auki namatɨ sukarɨ namanaiña ta sɨborikoti tato. Axtɨ sane, axɨmanu tyakɨrux mapankax tyone kaɨma axɨna yarusɨrɨx mapankax pɨnanaki axɨmanu kusɨrɨbo.
65Nanti Pilato ɨmoma:
–Akamanu aboma masortaboka nauki asaramatɨ auchepe. Amekosi apiñama nuxia axɨmanu nikɨxti.
66Auki, sɨromatɨ, tabuxiu nuxia uimia axɨmanu nikɨxti ui taman sɨrɨmanax kanx. Onkonoma uimia akamanu masortaboka nauki asaramatɨ tyaku.

Currently Selected:

MATEO 27: CHIQB

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in

YouVersion uses cookies to personalize your experience. By using our website, you accept our use of cookies as described in our Privacy Policy