Izaijo pranašystė 57
57
1Teisusis žūsta, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis paimamas, ir niekas nesusimąsto, kad teisusis paimamas prieš ateinant blogiui
2ir eina ramybėn. Kas elgiasi dorai, ilsėsis savo guoliuose.
3„Jūs, kerėtojos sūnūs, svetimautojo ir paleistuvės palikuonys, ateikite ir klausykite!
4Iš ko jūs tyčiojatės? Prieš ką plačiai išsižiojate, kam rodote liežuvį? Argi jūs – ne nusikaltėlių vaikai, melagių palikuonys?
5Jūs degate aistra stabams po lapuotais medžiais; žudote kūdikius paupiuose, uolų plyšiuose.
6Jūsų dalis – tarp glotnių upelio akmenėlių; tokia jūsų dalia; jiems jūs aukojate gėrimus ir duonos auką. Argi Aš turėčiau tuo pasitenkinti?
7Kalnuose patiesęs savo guolį, tu ten eini aukoti aukų.
8Ant durų staktų tu pasidarei sau ženklą. Nudengusi ir praplatinusi lovą, tu palikai mane; susitarusi su jais, pamėgai jų lovą.
9Tu pasitepusi išėjai pas karalių; savo pasiuntinius pasiuntei toli, kritai iki pragaro.
10Tu pavargai besiblaškydama, bet nesakei: „Nėra vilties.“ Tu pamėgai tokį gyvenimą ir dėl to neliūdėjai.
11Ko tu bijojai, kad melavai, neprisiminei manęs ir neėmei į širdį? Ar ne dėl to, kad taip ilgai tylėjau, tu lioveisi manęs bijoti?
12Aš paskelbsiu tavo teisumą ir tavo darbus; jie tau nebus naudingi.
13Kai tu šauksi, teišgelbsti tave tavo surinkti stabai. Vėjo dvelkimas juos visus nuneš. O kas pasitiki manimi, tas gaus žemę ir paveldės mano šventąjį kalną.“
14Ir sakys: „Nutieskite kelią, nutieskite kelią mano tautai ir pašalinkite kliūtis.“
15Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: „Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.
16Aš ne amžinai bylinėsiuos ir ne visada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų.
17Aš užsirūstinau dėl nuodėmingo tautos godumo, smogiau jai ir savo veidą paslėpiau, bet ji ėjo toliau klaidingu savo širdies keliu.
18Aš mačiau jos kelius, ir Aš gydysiu bei vedžiosiu ją, suteiksiu jai ramybės ir paguodos.
19Aš sukuriu vaisių lūpų, sakančių: „Ramybė ir taika arti ir toli esantiems, – sako Viešpats. – Aš ją pagydysiu.
20Nedorėliai yra lyg sujudinta jūra, kuri negali nurimti, jos vanduo išmeta purvą ir dumblą.
21Nėra ramybės nedorėliui“, – sako mano Dievas.
Currently Selected:
Izaijo pranašystė 57: KBV
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn more about Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas