Priljubljene svetopisemske vrstice iz Pradžios knyga 37

Deli

Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti.

Izraelis mylėjo Juozapą labiau už kitus savo sūnus, nes jis gimė jam sulaukus žilos senatvės. Tėvas jam padarė margą apdarą.

Jo broliai, pastebėję, kad jų tėvas Juozapą myli labiau už visus brolius, neapkentė jo ir nesugyveno su juo.

Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane.“

Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.

Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą.“

Dabar užmuškime jį, įmeskime į duobę ir sakykime: „Plėšrus žvėris jį suėdė“; tada pamatysime, kas bus iš jo sapnų!“

Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.

Jie sakė vienas kitam: „Štai ateina sapnuotojas!

Jie, iš tolo pamatę jį ateinant, slapta susimokė jį nužudyti.

Nepraliekite kraujo! Įmeskite jį į šitą dykumoje esančią duobę, bet nesutepkite savo rankų!“ Jis taip kalbėjo, norėdamas jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui.