Priljubljene svetopisemske vrstice iz Pradžios knyga 32

Deli

Tada jis tarė: „Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai.“

Tada tas vyras tarė: „Paleisk mane, nes jau aušta!“ Jokūbas atsakė: „Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!“

Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros.

Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: „Aš regėjau Dievą akis į akį ir išlikau gyvas.“

Matydamas, kad neįstengia jo įveikti, tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį.

Tas klausė: „Kuo tu vardu?“ Jis atsakė: „Jokūbas.“

Jokūbas klausė: „Pasakyk man savo vardą.“ Bet tas atsakė: „Kam gi klausi mano vardo?“ Ir jis ten jį palaimino.

Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius.

Todėl iki šios dienos Izraelio vaikai nevalgo šlaunies raumenų, nes Jokūbo šlaunis buvo sužeista.

Jokūbas meldėsi: „Mano tėvoAbraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: „Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu.“

Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais.