Priljubljene svetopisemske vrstice iz Pradžios knyga 27

Deli

Tau Dievas teduoda dangaus rasos, derlingos žemės ir apsčiai javų bei vyno! Tetarnauja tau tautos ir tenusilenkia prieš tave giminės! Viešpatauk savo broliams, ir tesilenkia prieš tave tavo motinos sūnūs! Kas tave keiktų, tebūna prakeiktas, o kas tave laimintų, tebūna palaimintas!“

Ezavas tarė: „Teisingai jį pavadino Jokūbu. Juk jis jau du kartus apgavo mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir štai dabar – tavo palaiminimą. Nejaugi tu man nepalikai palaiminimo?“

Jo tėvas Izaokas atsakė: „Tu neturėsi derlingos žemės savo gyvenvietėje ir dangaus rasos. Savo kardu tu maitinsies ir savo broliui tarnausi. Bet ateis laikas, kada pasipriešinsi ir nusimesi jo jungą.“

Ezavas tarė tėvui: „Tėve, ar tik vieną turi palaiminimą? Palaimink ir mane!“ Ir Ezavas balsu verkė.