Izaijo pranašystė 51
51
1„Klausykite manęs, kurie siekiate teisumo ir ieškote Viešpaties. Pažvelkite į uolą, iš kurios jūs iškirsti, ir į duobę, iš kurios jūs iškasti.
2Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.“
3Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas – kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės.
4„Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane! Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms.
5Mano teisumas arti ir išgelbėjimas greitai ateis. Aš teisiu tautas. Salos lauks manęs, jos pasitikės manimi.
6Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs.
7Klausykite manęs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurios širdyje yra mano įstatymas. Nebijokite žmonių pajuokos, neišsigąskite jų plūdimo.
8Kaip vilnonį drabužį juos sugrauš kandys; bet mano teisumas liks amžinai, mano išgelbėjimas – kartų kartoms.“
9Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei gyvatę?
10Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems?
11Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas juos lydės. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks.
12„Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu esi, kad bijai mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?
13Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo, kuris siekė tave sunaikinti, žiaurumo! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?
14Prispaustasis bus greitai išlaisvintas; jis nemirs, nežengs į duobę ir duonos nestokos.
15Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris perskyrė šėlstančios jūros bangas. Kareivijų Viešpats yra mano vardas.
16Aš sukūriau dangų ir žemę, pridengiau tave savo ranka, įdėjau savo žodžius į tavo lūpas ir sakiau Sionui: „Tu – mano tauta.“
17Pabusk, pabusk, kelkis, Jeruzale! Tu gėrei iš Viešpaties rankos Jo rūstybės taurę; svaiginančią rūstybę išgėrei iki pat dugno.
18Nė vienas iš Jeruzalės sūnų nepakėlė jos ir jai nepadėjo.
19Tave ištiko sunaikinimas ir sugriovimas, badas ir kardas, bet kas liūdi tavęs, kas tave paguos?
20Tavo vaikai neteko jėgų ir gulėjo pakelėse kaip antilopė, sugauta tinklu. Jie pilni Viešpaties rūstybės, tavo Dievo pabarimo.
21Tad išgirskite, jūs, suvargusieji, apgirtę, bet ne nuo vyno.
22Taip sako Viešpats, tavo valdovas, tavo Dievas, kuris gina savo tautą: „Aš paėmiau iš tavo rankos apsvaigimo taurę; tu nebegersi daugiau mano rūstybės.
23Aš ją paduosiu į rankas tavo kankintojų, kurie sakė tau: „Parpulk, kad liptume per tave!“ Taip, tavo nugara buvo lyg žemė, lyg kelias, kuriuo jie ėjo.“
Currently Selected:
Izaijo pranašystė 51: KBV
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn more about Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas