Izaijo pranašystė 37
37
1Tai išgirdęs, karalius Ezekijas persiplėšė rūbus, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.
2Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.
3Jie jam kalbėjo: „Taip sako Ezekijas: „Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena. Atėjo laikas gimdyti, bet nėra jėgų.
4Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžiusrabšakės, kurį Asirijos karalius siuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę.“
5Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.
6Ir Izaijas kalbėjo jiems: „Sakykite savo valdovui: „Taip sako Viešpats: „Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.
7Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas.“
8Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių, kariaujantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.
9Jis išgirdo sakant apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Jis ateina kovoti prieš tave.“ Tai išgirdęs, jis siuntė pasiuntinius pas Ezekiją ir įsakė:
10„Taip sakykite Ezekijui, Judo karaliui: „Teneapgauna tavęs tavo Dievas, kuriuo pasitiki, sakydamas: „Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus rankas.“
11Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visai sunaikindami. Nejaugi tu būsi išgelbėtas?
12Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?
13Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimų, Henos ir Ivos miestų karaliai?“
14Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir perskaitė jį. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje.
15Ezekijas meldė:
16„Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.
17Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk visus Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.
18Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.
19Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas – medis ir akmuo, todėl jie juos sunaikino.
20Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas esi Viešpats.“
21Tada Izaijas, Amoco sūnus, pasiuntė pas Ezekiją, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie Sanheribą, Asirijos karalių.
22Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: „Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.
23Ką tu niekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir savo akis? Prieš Izraelio Šventąjį!
24Per savo tarnus tu niekinai Viešpatį ir sakei: „Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus ir gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu pačią aukštumą, Karmelio mišką.
25Aš kasiau šulinius ir gėriau vandenį; savo kojų padais išdžiovinau upes apsiausties vietose.“
26Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.
27Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūsta nė neužaugusi.
28Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.
29Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo kablį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai.“
30Tai bus tau ženklas: šiais metais valgyk, ką randi, kitais metais maitinkis tuo, kas užaugs savaime; o trečiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius.
31Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.
32Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, nuo Siono kalno – išgelbėtieji. Tai įvykdys kareivijų Viešpaties uolumas.
33Todėl taip sako Viešpats apie Asirijos karalių: „Jis neįeis į šį miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo aplink jį.
34Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į miestą neįsiverš, – sako Viešpats. –
35Aš apginsiu šitą miestą ir išgelbėsiu jį dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo.“
36Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų.
37Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę.
38Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo vietoj jo.
Currently Selected:
Izaijo pranašystė 37: KBV
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn more about Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas