Lukas Lus Tawqhia

Lus Tawqhia
Phau Lukas no yog qhia hais tias Yexus yog tus uas Vajtswv tau coglus tseg hais tias yuav los ua cov Yixalayees tus Cawmseej thiab ua txhua haivneeg tus Cawmseej. Lukas teev tseg hais tias tus Tswv tus Ntsujplig tau hu kom Yexus “coj txoj xov zoo mus rau cov neeg txomnyem,” thiab Txoj Moo Zoo no yog puvnpo txoj kev hlub tshua rau cov neeg uas tuncua txhua yam kev pab. Lukas kuj sau txog txoj kev zoosiab nyob hauv thawj ob tshooj uas hais txog Yexus yuav los yug thiab mus xaus rau thaum uas Yexus rov mus rau saum ntuj lawm. Lukas kuj sau txog cov ntseeg txoj kev lojhlob thiab kev huamvam tomqab uas Yexus rov mus rau saum ntuj lawm nyob rau hauv phau Tes Haujlwm thiab.
Ntu 2 thiab ntu 6 (saib txheejtxheem nram qab no) muaj ntau zaj uas tsuas yog phau Lukas no thiaj hais txog xwb, xwsli cov timtswv ceebtsheej los hunkauj thiab cov yug yaj mus saib Yexus thaum Malis yug Nws, Yexus mus rau hauv lub Tuamtsev thaum Nws tseem yog menyuam tub, thiab zaj lus pivtxwv uas hais txog tus Xamalis siabzoo thiab tus tub uas ploj lawm. Phau Lukas no kheev hais txog kev thov Vajtswv, Vaj Ntsujplig tus Dawbhuv, cov pojniam tes haujlwm nyob rau ntu uas Yexus ua haujlwm thiab Vajtswv txoj kev zamtxim.
Txheejtxheem
Lus tawqhia (1:1-4)
Yauhas tus uas muab neeg ua kevcai rausdej thiab Yexus nkawd hnub yug thiab lub neej thaum yau (1:5—2:52)
Yauhas tus uas muab neeg ua kevcai rausdej tes haujlwm (3:1-20)
Yexus ua kevcai rausdej thiab raug simsiab (3:21—4:13)
Yexus tabmeeg ua haujlwm hauv Kalilais (4:14—9:50)
Pib ntawm Kalilais mus rau Yeluxalees (9:51—19:27)
Lub limtiam kawg nyob hauv thiab nyob ze lub nroog Yeluxalees (19:28—23:56)
Yexus sawv hauv qhovtuag, los tshwm, thiab mus saum ntuj (24:1-53)

高亮显示

分享

复制

None

想要在所有设备上保存你的高亮显示吗? 注册或登录