24
Tuščias kapas
(Mt 28,1-8; Mk 16,1-8; Jn 20,1-10)
1Pirmąją savaitės dieną, rytui auštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. 2Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, 3o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. 4Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. 5Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? 6#Mt 1621Mt 1722-23Mt 2018-19Mk 831Mk 931Mk 1033-34Lk 922Lk 1831-33Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: 7‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“ 8Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius. 9Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. 10Tai buvo Marija Magdalena, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. 11Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo.
12Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.
Pakeliui į Emausą
(Mk 16,12-13)
13Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimt stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. 14Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. 15Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. 16Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo. 17O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate, eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo.
18Vienas jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ 19Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. 20Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. 21O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. 22Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus sutrikdė. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo 23ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. 24Kai kurie mūsiškiai buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė“.
25Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! 26Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?!“ 27Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.
28Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. 29Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos. 30Įsitaisęs su jais prie stalo, paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė jiems. 31Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. 32O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
33Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, 34kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“. 35O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Jėzus pasirodo mokiniams
(Jn 20,19-23)
36Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ 37Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. 38O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? 39Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. 40Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. 41Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ 42Jie padavė jam gabalą keptos žuvies#24,42 Kai kuriuose rankr. priduriama: „ir korį medaus“.. 43Jis paėmė ir valgė jų akyse#24,43 Kai kuriuose rankr. priduriama: „ir atidavė jiems likučius“..
44Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“ 45Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, 46ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių 47ir pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. 48Jūs esate šių dalykų liudytojai. 49Ir štai aš atsiųsiu jums, #Apd 14ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“.
Įžengimas į dangų
(Mk 16,19-20; Apd 1,9-14)
50 # Apd 19-11 Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir iškėlęs rankas palaimino juos. 51Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų. 52Jie pagarbino jį, paskui didelio džiaugsmo kupini sugrįžo į Jeruzalę. 53Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą.
Loading reference in secondary version...