YouVersion Logo
Search Icon

SAN MARCOS 1

1
Reꞌ cꞌuhbalanic xiban i Wa̱naj kahsem haꞌ
(Mt. 3.1-12; Lc. 3.1-9,15-17; Jn. 1.19-28)
1Jeꞌ wili xchꞌihquic wi̱ꞌ ato̱b laj rikꞌormojic chiri̱j coꞌlbal i̱b xicꞌam cho i Jesus reꞌ Pahbamaj chi Kꞌatal Kꞌoric eh rAcꞌu̱n woꞌ i Dios: 2Najtir cho kꞌi̱j jenaj raj kꞌorol Cꞌuhbal i Dios reꞌ Isayi̱yas ribihnal, jeꞌ wili xitzꞌihmbaj cho:
“Reꞌ hin xnibiraj naxikꞌor i Dios reh rAcꞌu̱n chi jeꞌ wili:
‘Reꞌ hin naca̱t nitakꞌa̱b jok wach acꞌal, xa reꞌ laꞌ chiwach jok awojic i hat, pe̱t nanitakꞌa̱b je cu̱cꞌ i tinamit jenaj waj tzꞌeꞌ wa̱ch.
Reꞌreꞌ nariyeꞌbic rehtal queh aponic, jeꞌ ricab chi jenoꞌ winak cꞌahchiꞌ ta nak ritikꞌa̱ꞌ ribe̱h jenoꞌ kꞌatal kꞌoric ponic reh, nqui Dios reh rAcꞌu̱n.
3“Chiri̱j wili reꞌ hin xnibiraj chi jeꞌ wili xkꞌormojic reh jenaj winak cꞌahchiꞌ riyukꞌem take tinamit ar pan jenaj yeꞌa̱b chik yu̱kꞌ reꞌ maꞌxta wi̱ꞌ patanel:
‘Jeꞌ ricab nantikꞌinjic jenoꞌ be̱h ruꞌum ponic reh jenoꞌ kꞌatal kꞌoric chi kꞌoꞌronic, reꞌ hat chatikꞌa̱ꞌ woꞌ take tinamit chi ricꞌuluric i Ajabe̱s Pahbamaj wuꞌum chi Kꞌatal Kꞌoric reꞌ nariponic chi quikꞌoꞌrjic.
Queh take tinamit reꞌreꞌ chakꞌor chi curman naquicorsam wach quicꞌacharic jeꞌ ricab nok jenoꞌ winak ricorsaj wach take yocyoc laj be̱h ruꞌum reh riponic jenoꞌ kꞌatal kꞌoric, nqui Dios nqui xitzꞌihmbaj cho maꞌ Isayi̱yas.
4Jeꞌ aj woꞌ reꞌ xcꞌuluric. Reꞌ kAja̱w Dios xitakꞌa̱ꞌ woꞌ cho i raj kꞌorol reꞌ Wa̱n ribihnal. Naxipꞌut ricamaj i Wa̱n jeꞌ wili quicꞌuhbaljic take tinamit xiban:
«Chacana̱ꞌ tak ribanaric i mahc reh chi reꞌ Dios ericuy amahc tak eh cu reꞌ aj ruꞌ reꞌ hin enikahsaj aha̱ꞌ tak, nqui queh.
5Jeꞌ aj woꞌ reꞌ xiban i Wa̱n ar pan nim ro̱k haꞌ Jortan ribihnal. Xikahsaj woꞌ quiha̱ꞌ take nicꞌ paꞌ qꞌuihal take cꞌacharel aj Jerusalen chꞌi̱l woꞌ take toco̱m chic cꞌacharel aj pa riyukꞌul Jure̱ya take, xa reꞌ laꞌ ruꞌ xa reꞌ xikahsaj riha̱ꞌ i xasjic cho pan ra̱mna rikꞌormojic chi jeꞌ wili:
«K-Aja̱w Dios, reꞌ hin nirak chiri̱j chi hin aj mahc, nqui xikꞌor.
6Reꞌ Wa̱n naxwihꞌic ar pan chik yu̱kꞌ, chiliꞌl chꞌi̱l ri̱s winak ca̱b xiwaꞌbej. Xa ritzꞌuhmal ti ri̱j nim laj chicop came̱yo ribihnal xicoj chiri̱j chi jelow-bal risoꞌ eh xa junrahp woꞌ ti chi tzꞌuhu̱m xibacꞌbej wi̱ꞌ ripa̱m. 7Ar ajic jeꞌ wili rikꞌor queh tinamit naricꞌuhbalej take:
«Chiwi̱j i hin naricꞌulic lok i Ajabe̱s Kꞌatal Kꞌoric reꞌ nicꞌ woꞌ chic na̱ rajawric chi niwach. Reꞌreꞌ maꞌ eta riyew ri̱b chi xa ta nak reꞌ tꞌuch wach camanic jeꞌ ricab resmejic lok riper xijab ajabe̱s riban jenoꞌ aj camanom, ericꞌul chi wi̱n chi eniban chiwach. 8Reꞌ hin yuꞌna xa ru̱cꞌ ti haꞌ cꞌahchiꞌ nikahsam aha̱ꞌ tak raj laꞌ Ajabe̱s Kꞌatal Kꞌoric reꞌreꞌ til naribanam chi naritakꞌa̱b cho i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios chi nariwihꞌic pan acꞌacharic hat-tak reꞌ tiniminic tak reh, nqui Wa̱n queh.
Reꞌ Jesus xkahsjic riha̱ꞌ ruꞌum i Wa̱n
(Mt. 3.13-17; Lc. 3.21-22)
9Chipam take kꞌi̱j nok kahsanic haꞌ riban i Wa̱n, reꞌ Jesus xelic cho pan tinamit Nasaret reꞌ wilic pa riyukꞌul Calile̱ya eh ar aj ruꞌ xchalic chi rikahsjic riha̱ꞌ ru̱cꞌ i Wa̱n ar pan nim laj haꞌ Jortan. 10Naxelic cho pan haꞌ i Jesus xilow chi tehlic pa̱m i taxa̱j eh chi reꞌ Lokꞌ laj Uxlabal kajic riban cho china̱ chi jeꞌ ricab jenaj rexba̱. 11Reꞌ Jesus xibiraj naxkꞌoric cho i Dios pan taxa̱j chi jeꞌ wili:
«Reꞌ hat wAcꞌu̱n, til kꞌe̱ꞌ tiꞌ tiwicꞌraj. Kꞌe̱ꞌ woꞌ sukquil pa nicꞌux chawi̱j ruꞌum chi xatnipahba̱ꞌ chi Ajabe̱s Kꞌatal Kꞌoric, nqui cho Dios.
Reꞌ Jesus xpajaric ruꞌum aj Yahm
(Mt. 4.1-11; Lc. 4.1-13)
12Nok kahsamaj chic riha̱ꞌ i Jesus xcꞌamaric je ruꞌum i Lokꞌ laj Uxlabal chipam jenaj yeꞌa̱b chik yu̱kꞌ 13reꞌ xwihꞌic wi̱ꞌ chiwach caꞌwinak (40) kꞌi̱j. Chipam i yeꞌa̱b reꞌreꞌ, reꞌ wilque̱b woꞌ wi̱ꞌ take joskꞌ laj chicop eh reꞌ xiwihꞌic woꞌ wi̱ꞌ take raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios chi aj toꞌo̱l reh Jesus, reꞌ aj Yahm xisicꞌ ri̱j ripajaric i Jesus chi narikꞌebem nak pan mahc.
Reꞌ Jesus xipꞌut ricamaj ar Calile̱ya
(Mt. 4.12-17; Lc. 4.14-15)
14Chiri̱j chic ruꞌ nok tzꞌahpanak chic i Wa̱n pan che̱ꞌ, reꞌ Jesus xo̱j ar Calile̱ya chi ribanaric i cꞌuhbalanic chiri̱j holohic laj ribiral wili chiri̱j i Dios chi xipꞌut chic kꞌatoj kꞌoric. 15Jeꞌ wili i quicꞌuhbaljic i tinamit xiban:
«Xirak chic rikꞌijil chi reꞌ Dios xa loqꞌuil chic ritokꞌa̱ꞌ woꞌ chic kꞌatoj kꞌoric chi quina̱ take cꞌacharel. Chajal tak wach anoꞌjbal kꞌuruꞌ eh chanimej tak i holohic laj ribiral reꞌreꞌ, nqui rikꞌor.
Reꞌ Jesus xichih take quejeb chi aj carchi nacaꞌnam chi raj tahkanel
(Mt. 4.18-22; Lc. 5.1-11)
16Chiri̱j i wili nok behic riban chi chi̱ꞌ nim laj haꞌ wilic ar pa riyukꞌul Calile̱ya, reꞌ Jesus xilow quiwach take qui̱b chi aj car reꞌ Simon chꞌi̱l i Tirix reꞌ richa̱kꞌ ruꞌ eh nok cꞌahchiꞌ quicutum jok pan haꞌ i quiyaꞌl chopbal car, 17jeꞌ wili xikꞌor queh:
«Tak tak chiwi̱j chi na̱banam tak chi waj tahkanel. Chi jelow-bal i chopoj car naꞌn tak, reꞌ hin eniban chi reꞌ chic take awas acha̱kꞌ enaꞌn tak chi enquichop quicꞌux chiwi̱j i hin, nqui queh.
18Naxquibiraj chi jeꞌ reꞌ, reꞌ take qui̱b reꞌreꞌ chi jumehkꞌil xquicana̱ꞌ cho quicamaj chi aj chopol car take eh xiꞌo̱j chiri̱j i Jesus chi raj tahkanel. 19Chiri̱j wili nok cꞌahchiꞌ ritikim juꞌ ribe̱h, reꞌ Jesus xo̱j rirak take racꞌu̱n maꞌ Sewere̱yo, reꞌ Jaco̱wo chꞌi̱l i Wa̱n reꞌ richa̱kꞌ. Reꞌ take reꞌ ar wilque̱b pan quicano̱wa chꞌi̱l i caja̱w, cꞌahchiꞌ quicꞌojem wach i quiyaꞌl chopbal quica̱r. 20Nok jeꞌ reꞌ cꞌahchiꞌque̱b, reꞌ Jesus xiyukꞌej take qui̱b reꞌreꞌ chi nacaꞌnam woꞌ chi raj tahkanel eh naxquibiraj i yukꞌunic xiban i Jesus xiꞌo̱j woꞌ chiri̱j. Chi jeꞌ reꞌ naxquicana̱ꞌ cahnok i cano̱wa, xquichꞌak cahnok qui̱b ru̱cꞌ i caja̱w chꞌi̱l take raj camanom.
Reꞌ Jesus xitꞌerej lok i maꞌ tob laj uxlabal wilic ru̱cꞌ jenaj winak
(Lc. 4.31-37)
21Chi tahkamaj chic cuꞌum take xichih chi raj tahkanel, reꞌ Jesus xponic ar pan tinamit Capernahum. Naxirak rikꞌijil i hiꞌlbal kꞌi̱j, xoquic cok chipam pa̱t ntijiljic wi̱ꞌ ri̱j i Cꞌuhbal yeꞌo̱j reh i Moyses. Ar naxoquic chi cꞌuhbalanic i Jesus, 22reꞌ take wilque̱b chipam i pa̱t reꞌreꞌ kꞌe̱ꞌ xsahchic quicꞌux chi ribirmijic i cꞌuhbalanic riban maj xquicoj rehtal chi ar ru̱cꞌ i Dios nchalic i rajawric wilic chi cꞌuhtunic eh ru̱cꞌ rajawric wilic, reꞌ cꞌuhtunic riban maꞌ jeꞌ ta ricab i cꞌuhtunic ncaꞌn take aj tijem ri̱j Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses. Maꞌ jeꞌ ta reꞌ riban maj reꞌreꞌ til reꞌ riCꞌuhbal i Dios ricꞌuhtaj raj laꞌ take aj cꞌuhtunel reꞌreꞌ xa nquicaꞌpechej i kꞌoro̱j cho cuꞌum take caj tijinel reh i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses. 23Chipam i pa̱t reꞌreꞌ wilic jenaj winak reꞌ chopo̱j na̱ ricꞌacharic ruꞌum jenaj maꞌ tob laj uxlabal. Reꞌ winak reꞌreꞌ jeꞌ wili pꞌuht rikꞌorom cok reh Jesus chi xa cow chic cꞌahchiꞌ rikꞌoric:
24«Hat Jesus reꞌ nabihnej chi aj Nasaret, reꞌ hin wehtꞌalim chi reꞌ hat xa hat tꞌerenel nok xatcꞌulic lok eh wilic awajawric chi ribanaric reꞌreꞌ maj reꞌ hat, hat Lokꞌ laj rAcꞌu̱n i Dios. Chaj bih awocal cho ku̱cꞌ kꞌuruꞌ? nqui reh.
25Nok jeꞌ reꞌ pꞌuht rikꞌorom, reꞌ Jesus jeꞌ wili xikꞌor reh maꞌ tob laj uxlabal ru̱cꞌ rajawric rikꞌorbal:
«Chatzꞌap achi̱ꞌ. Telen lok ru̱cꞌ winak wili, nqui reh.
26Naxbiraj chi jeꞌ reꞌ i maꞌ tob laj uxlabal, xiquichꞌquij wach i winak reꞌreꞌ eh xelic woꞌ ti lok ru̱cꞌ chi xa qꞌueric chic chi̱ꞌ. 27Naxquilow chaj bih xiban i Jesus, reꞌ take wilque̱b ar jeꞌ wili xquikꞌor chi sahchanak quicꞌux:
«Chaj bih xcꞌuluric wili? Cu acꞌ na chic i cꞌuhbal cꞌahchiꞌ rikꞌorom i Jesus? Til woꞌ wilic rajawric ra̱j rikꞌorom maj narikꞌor queh chi naquelic lok take maꞌ tob laj uxlabal til woꞌ quibirinic kꞌoric chiwach, nqui take.
28Jeꞌ reꞌ nok, xquesaj lok ribiral i Jesus pan tak tinamit wilque̱b pa riyukꞌul i Calile̱ya chi reꞌreꞌ wilic rajawric chi quina̱ take maꞌ tob laj uxlabal.
Reꞌ Jesus xesaj lok riyaꞌbilal ritu̱trehqꞌue̱n i maꞌ Luch
(Mt. 8.14-15; Lc. 4.38-39)
29Naxelic je chipam i pa̱t ntijiljic wi̱ꞌ ri̱j i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses, reꞌ Jesus ihchꞌilimaj je ruꞌum Jaco̱wo chꞌi̱l i Wa̱n xo̱j pan quipa̱t take Simon chꞌi̱l i Tirix. 30Ar reꞌ ritu̱t rehqꞌue̱n i Simon jiclic wach yoca̱b ruꞌum jenaj cak tzꞌaꞌ. Naxponic ar i Jesus xquikꞌor ti reh chi yowa̱b ixok reꞌreꞌ. 31Chi jeꞌ reꞌ, reꞌ Jesus xoquic cok reꞌ wilic wi̱ꞌ ixok reꞌreꞌ, xichop chi kꞌab naxucsaj johtok eh chi jumehkꞌil xelic ti i cak tzꞌaꞌ wilic chiri̱j. Chi suk chic ricꞌux, chi jumehkꞌil pꞌuht rilom take rula̱ꞌ chi suk.
Qꞌuih take cꞌacharel xesmejiclok quiyaꞌbilal
(Mt. 8.16-17; Lc. 4.40-41)
32Chiri̱j chic ruꞌ naxoquic i kꞌi̱j, chiꞌnchel take cꞌacharel wilic quiyowa̱b xquicꞌam cho ru̱cꞌ i Jesus. Jeꞌ woꞌ take wilic maꞌ tob laj uxlabal cu̱cꞌ xicꞌamaric woꞌ cho ru̱cꞌ. 33Jeꞌ reꞌ kꞌuruꞌ nok ar chiwach ritzꞌahpil i pa̱t reꞌ wilic wi̱ꞌ i Jesus quituhbaj cok qui̱b yohbal wach qꞌuihal tinamit, 34reꞌ Jesus xoquic chi resmejic lok take rehreh wach yaꞌbilal wilic queh take qꞌuihal yowaꞌi̱b xicꞌamaric cho ru̱cꞌ. Jeꞌ woꞌ take wilic maꞌ tob laj uxlabal cu̱cꞌ xitꞌerej woꞌ lok queh. Reꞌ cok ruꞌ naritꞌerej lok take maꞌ tob laj uxlabal maꞌ riyew ta kꞌab queh chi quikꞌoric chi rikꞌormojic chi reꞌ Jesus rAcꞌu̱n i Dios maj reꞌ take reꞌ quehtꞌalim chi jeꞌ reꞌ xa reꞌ laꞌ i Jesus jaꞌ xa̱j ta pe chi xehtꞌaljic ti chi jeꞌ reꞌ riwi̱ꞌ.
Reꞌ Jesus xitik juꞌ i cꞌuhbalanic chipam i riyukꞌul Calile̱ya
(Lc. 4.42-44)
35Junpech, nok xa cu rumrum woꞌ ti wach risakꞌic, reꞌ Jesus xuctic je eh xelic je pan tinamit reꞌ wilic nak wi̱ꞌ. Ar xicora̱ꞌ je pan jenaj yeꞌa̱b chik yu̱kꞌ reꞌ maꞌxta wi̱ꞌ patanel chi ribanaric riti̱j. 36Nok jeꞌ reꞌ cꞌahchiꞌ ribanam cho i Jesus, reꞌ maꞌ Simon chꞌi̱l take rich aj tahkanel xiꞌo̱j chi risiqꞌuiric 37eh naxquirak jeꞌ wili xquikꞌor reh:
«Kojsoljok woꞌ chic je pan tinamit maj yohbal wach qꞌuihal take tinamit cꞌahchiꞌca̱t quisiqꞌuim ar, nqui take reh.
38Chalic Jesus jeꞌ wili xikꞌor queh:
«Maꞌxta, tak laꞌ tak chipam take toco̱m chic tinamit wilque̱b maꞌ naht ta je ayuꞌ. Reꞌ riwi̱ꞌ nichalic ayuꞌ wach acꞌal, reꞌ i quicꞌuhbaljic take tinamit. Ruꞌum aj woꞌ reꞌ curman chi nawojic chi cꞌuhbalanic ar, nqui queh.
39Jeꞌ aj reꞌ naxiꞌo̱j chipam take toco̱m chic tinamit jeꞌ ru̱cꞌ wilque̱b woꞌ pa riyukꞌul i Calile̱ya eh nok wilque̱b chic ar, reꞌ Jesus xiban i cꞌuhtunic ar chipam take pa̱t ntijiljic wi̱ꞌ ri̱j i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses. Ar reꞌ Jesus xesaj woꞌ take lok maꞌ tob laj uxlabal wilic cu̱cꞌ take cꞌacharel wilque̱b wi̱ꞌ.
Reꞌ Jesus xesaj lok i xilim lajyaꞌbilal wilic chiri̱j jenaj winak
(Mt. 8.1-4; Lc. 5.12-16)
40Junpech nok wilic pan jenaj queh tinamit reh riyukꞌul i Calile̱ya, jenaj winak xilim ri̱j xixucꞌa̱ꞌ ri̱b chiwach i Jesus naxo̱j cꞌolok ru̱cꞌ eh jeꞌ wili xikꞌor reh Jesus:
«Reꞌ hin wehtꞌalim chi wilic awajawric chi resmejic lok niyaꞌbilal wi laꞌ jeꞌ reꞌ nawa̱j i hat chi enaꞌn. Nawa̱j na chi jeꞌ reꞌ enaꞌn wu̱cꞌ kꞌuruꞌ? nqui reh.
41Naxibiraj reꞌreꞌ i Jesus xiyew je kꞌab china̱ chi ritzꞌaꞌjic i winak reꞌreꞌ eh jeꞌ wili xikꞌor reh:
«Ho̱ꞌ nwa̱j! Elok lok ayaꞌbilal kꞌuruꞌ, nqui reh.
42Naxikꞌor Jesus chi jeꞌ reꞌ, reꞌ winak reꞌreꞌ xcahnic woꞌ ti chi suk chic ricꞌux naxelic lok i xilim chiri̱j. 43Ar aj ruꞌ reꞌ Jesus xikꞌor reh chi echic riban chi eno̱j, xa reꞌ laꞌ ruꞌ cow xipahkaj reh chi jeꞌ wili:
44«Maꞌ hab pe wach aj eh nakꞌor chaj bih xcꞌuluric awu̱cꞌ, reꞌ laꞌ chaꞌn hiy ru̱cꞌ aj kꞌahsem si̱ chiwach i Dios chi ricꞌuhtjic reh chi maꞌxta chic awe̱t. Jeꞌ woꞌ chayew reh asi̱ jeꞌ ricab takꞌamaj cahnok ribanaric chipam i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses. Jeꞌ aj reꞌ chaꞌn reh chi nok riyeb chic rikꞌorbal i aj kꞌahsem si̱ chi suk chic acꞌux enehtꞌaljic woꞌ cuꞌum take tinamit chi reꞌ hin maꞌ niyakꞌabej ta pan wo̱k i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses, nqui Jesus reh.
45Xa reꞌ laꞌ i cꞌacharel reꞌreꞌ xa reꞌ woꞌ ti xelic lok chiwach i Jesus xipꞌut ti je resmejic lok ribiral i nicꞌ paꞌ nimal xcꞌuluric ru̱cꞌ. Ruꞌum aj reꞌ maꞌ xiban ta chic chi reꞌ Jesus xa suk wach oquic riban pan quitinami̱t maj ar laꞌ chic chiꞌ tinamit ncahnic lok chipam take yeꞌa̱b chik yu̱kꞌ reꞌ maꞌxta wi̱ꞌ patanel. Cu ar aj chic no̱j rakmajok cuꞌum take cꞌacharel quichalic xa haj yeꞌa̱b.

Currently Selected:

SAN MARCOS 1: poh

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in

YouVersion uses cookies to personalize your experience. By using our website, you accept our use of cookies as described in our Privacy Policy