YouVersion Logo
Search Icon

San Juan 11

11
1Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Lázaro. Oyu ca'e'aje, Betania cumgu'yomna'ṉ ijtu. Mismo cumgu'yom ityajuna'ṉ je'is tyøvø María y Marta. 2Jic Maria'is jøsiti oyu jyajsay ndø Comi'is cyoso perfumeji'ṉ y cyømojcay vyayji'ṉ. Maria'is tyøvø Lázaro oy ca'e'aje. 3Entonces tyøvø'is cyø'vejayaj ote Jesús va'cø ñøjayø:
―Ø Ṉgomi, mi sunbapø mi ndøvø ca'cupya'tu.
4Jesusis myanu jetsepø ote, y nømu:
―Yøṉ ca'e'aju pero ji'ndyet va'cø cya'octucø, sino va'cø myøja'ṉomgotzøctøj Dios, y jetsetique't øtz va'cø møja'ṉomgotzøctøjque'ta, øtz Diosis chøṉ 'Yune.
5Jesusis syuñajpana'ṉ María y Maria'is tyøvø Marta y Lázaro. 6Pero cuando myanu que ca'e'aju, ya'que'tutøc metza jamana mismo ijtumøna'ṉ. 7Jøsijcam ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
―Tø vøco maṉdaṉgue'ti Judea nasomo.
8Ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús:
―Maestro, ja itøtøc vøti jama que oyu mi mbyu'ṉga'jo'yaje tza'ji'ṉ Israel pø'nista'm. ¿Y ticøtoya jiṉdi mati mi myaṉgue'te?
9Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju:
―Macvøstøjcay hora ñø'it tumdum jama'is. O'ca tø vitpa jama'omo, ji'n tø quejca'ṉaje, porque jama sø'ṉgø'omo ndø ispa tuṉ. Jetseti ijtutøc usyna ø hora. 10Pero o'ca tø vitpa tzu'yi tø quejca'ṉajpa, porque ji'n syø'ṉnømi.
11Jøsijcam ñøjayaj Jesusis:
―Ndø amigo Lázaro øṉbajcu. Pero ma'ṉbø mave va'cø ⁿyac sa'ø.
12Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is:
―Øjtzø mi Ṉgomi, o'ca øṉu, mati vø'aje.
13Pues Jesús jetse nømu: “Øṉbajcu” pero ca'upøte. Y pø'nis cyomo'yaju que nømu que viyuṉse øṉupøte, que nø syapøjcu. 14Entonces Jesusis chamdujcayaju ñøjayaju:
―Ca'upøte Lázaro. 15Y cajsøpyøjtzi aunque jay tø ijtamøna'ṉ jiṉø porque jetse masti vøj para mitzcøtoyata'm va'cø mi va'ṉjamdamø. De toda manera tø maṉdya'i jiṉø ijtumø Lázaro.
16Entonces Tomás, nøyi'ajque'tpapø mechipø, je'tis ñøjayaju ñøtuṉdøvø:
―Tø maṉdyaṉgue'te parejo va'cø tø ca'tam Jesusji'ṉ.
Jesusis yac visayajpa ca'yajupø y tø tzi'pa quenguy
17Entonces maṉyaj Jesús jiṉø ijtumø Lázaro. Y cuando nu'cyaju, nøjayajtøju que ijtumna'ṉ macscuy jama niptøjumø. 18Como Betania cumgu'is tyome'ispa Jerusalén gumguy, como media leguasye'ṉomodi ispa, 19por eso vøti Israel pøn miñaju va'cø tyu'ñaj Marta y María va'cø jana más maya'yajø porque ca'u aṉcø tyøvø. 20Y cuando Marta'is myusu que nø minu Jesús, maṉ chove. Pero María tzø'y tyøjcomo po'csupø. 21Entonces Marta'is ñøjay Jesús:
―Ø Ṉgomi, o'ca mitz yø'cna'ṉ ijtu, ja cya'øna'ṉ ø andzi. 22Pero aunque ca'u'am, muspøjtzi que aunque ti mi ⁿvacpa Dioscøsi, Diosis mi ñchi'pa.
23Jesusis ñøjayu:
―Mi andzi maṉba visa'e.
24Marta'is ñøjayu:
―Muspøjtzi que maṉba visa ultimopø jama cuando visa'nømba.
25Pero Jesusis ñøjayu:
―Øjchøṉø yac visa'yajpapø'is ca'yajupø'am y øjchoṉø ndzi'ocuyajpapø'is quenguy. Va'ṉjambapø'is øjtzi, aunque ca'upø, maṉbatøc visa'que'te. 26Y aunque iyø quenbapøtøc y va'ṉjamba'is øjtzi, ji'n maṉ cya'e nuṉca. ¿Mitz mi vya'ṉjajmombaja jetse?
27Y Marta'is ñøjayu:
―Jø'ø, øjtzø mi Ṉgomi, va'ṉjambøjtzi que mijtzimete Cristo, Diosis mi 'Yune, na mapøtina'ṉ min nascøsi.
Jesús vo'u Lazaro'is chatøjcaṉvini
28Jetse nømu Marta y entonces maṉ ñu'mvejay tyøvø María, ñu'mdzajmayu ñøjayu:
―Minu'am Maestro y nø mi ⁿñøveju.
29Prontocøtoya cuando myan yøcse, María te'ndontzu'ṉu maṉu Jesuscø'mø. 30Y Jesús ja tyøjcøyøtøcna'ṉ cumgu'yomo, pero jiṉdøcna'ṉ ijtu jut choṉumø Marta'is. 31Jiṉna'ṉ ityaj Mariaji'ṉ tyøjcomo Israel pønda'm miñaju'is tyu'ñaje. Cuando isyaj María que pronto te'ndontzu'ṉu y pujtu, maṉ pya'tyaje. Nømyaju:
―Maṉ tzatøjcaṉvini va'cø cyøvo' tyøvø.
32Pero ja jiṉ myavø sino Jesús maṉ chove. Y cuando nu'cu ijtumø Jesús, y isu Jesús, entonces María cutcøne'c Jesusis cyosocø'mø y ñøjayu:
―Ø Ṉgomi, o'ca mitz yø'cna'ṉ mi ijtu, ja cya'øna'ṉ ø andzi.
33Entonces Jesusis isu que María nø vyo'u, y Israel pø'nista'm maṉupø'is pya'tyaje, nømdina'ṉ vyo'yajque'tu. Y Jesús maya'u y nu'c choco'yomsye'ṉom toya. 34Y ñøjayaju:
―¿Jut mi ṉgojtam ca'upø?
Ñøjayaju:
―Ma ndø a'mda'i.
35Vo'que'tuti Jesús. 36Entonces Israel pøn nømyaju:
―A'mdamø jujche tyoya'ṉøpya Lázaro.
37Y vene nømyaju:
―Yøṉ pø'nis yac sø'ṉay to'tipø pø'nis vyitøm. ¿Ji'nacs na musina'ṉ yac tzoc Lázaro va'cø jana cya'ø?
Visa' Lázaro
38Entonces Jesús maya'que'tu, nu'que't hasta choco'yomsye'ṉom toya y nu'c ijtumø ca'upø tzatøjcø'mø. Quetza'ombø chatøcna'ṉete y pajtzaṉga'mupø tza'ji'n. 39Jesús nømu:
―Yac tzu'ṉdam je tza'.
Ca'upø'is tyøvø Marta'is ñøjayu:
―Øjchø mi Ṉgomi, nømocso vyøju porque yøti ijtu macscu jama cya'umø.
40Jesusis ñøjayu:
―¿Ji'nacs viyuṉse lo que jujche øtz mi nøjayuse øjtzi que o'ca mi ndø va'ṉjamba, maṉba mi isay jujche muspa chøc milagro'ajcuy Diosis?
41Entonces yac tzu'ṉyaj tza' pyajtzaṉga'myajupøji'ṉ tzatøc ijtumø ca'upø. Y Jesús quengui'm møji y nømu:
―Jatay, mi nøja'mbøjtzi yøscøtoya'm porque mi ndø majnayu'am ø onde. 42Y muspøjtzi que mumu jama mi ndø majnapya ø onde. Pero jetse nøja'mbøjtzi va'cø vya'ṉjamyaj tome te'ñajupø'is que mitz mi ndø cø'veju.
43Jetse nø 'yo'nøyu'øc, Jesusis pømi vyejayu:
―Lázaro, puta'm.
44Y pøn ca'upøna'ṉ ca'ṉdonbujtu. Jujche mondøjuse ca'u'c, jetse pujtu, cyø' y cyoso monupø jujche myoñajuse ca'u'c y vyinaca monupø tucuji'ṉ. Jesusis ñøjayu:
―Mo'naṉvacø va'cø mus vyitø.
Cyi'pscøpoyaju va'cø ñucyaj Jesús
45Entonces sone Israel pø'nis oyupø'is pya'tyaj María, isyaj lo que jujche Jesusis chøjcuse y vya'ṉjamyaj Jesús. 46Pero vene maṉyaju va'cø maṉ chajmayaj fariseota'm lo que ti chøc Jesusis. 47Entonces pane covi'najøta'm y fariseota'm tu'myaju y nømyaju:
―¿Ti maṉba ndø tzøctame? Porque yøṉ pø'nis chøcpa sone milagro'ajcuy. 48O'ca ndø tzactamba y ji'n ndø ya'inductame, jic maṉba cøyin va'ṉjambø'tøji y Roma cumgu'yombø covi'najø'is maṉba cyø'vejyaj soldado va'cø yac tzu'ṉatyam ndø masandøc y ndø aṉgui'mguy.
49Pero ijtuna'ṉ tum pøn je'tomo ñøyipø'is Caifás, ñe'cø más myøja'ṉom aṉgui'mbapø pane jic ame'omo. Je'is ñøjayaj mumu cyovi'najø tøvø:
―Mitzta'm ni ti ji'n mi mustame. 50Ni ji'n mi ndzøctam cuenda que vale más tø øtzcøtoyata'm va'cø cya' tum pøn ndø cumgucøtoya va'cø jana tocoy ndø Israel cumgutya'm.
51Jetse cham Caifasis, pero Caifasis ja cham jetse ñe'c qui'psocupit. Sino como pane más myøja'ṉom aṉgui'mbapø jic ame, Diosis yac jajmeminu jujche va'cø chamø. Jetse chamu que Jesús maṉba ca'e mumu Israel pøngøtoya. 52Y ji'n sólo Israel pøngøtoya, sino también tumøpø va'ṉjajmocuy va'cø yac ñø'ityajø mumu lo que Diosis cyøpiṉyajupø va'cø 'yune'ajyajø aunque jut ityajupø. 53Entonces desde jic jama Israel covi'najø'sta'm qui'pscøpoyaju jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús. 54Jetcøtoya Jesús ja vyit istøjpamø Judea nasomo, sino maṉ ijtumø tum cumguy ñøyipø'is Efraín tome ispamø ja ijnømømø, y jiṉ tzø'yu ñøtuṉdøvøji'ṉ.
55Y nømna'n tyome'aj Israel pø'nis syøṉ ñøyipø'is pascua. Y vøti pøn emøc ityajupø miñaj Jerusalén gumgu'yomo antes que nu'cpa søṉ. Miñaju va'cø cyøtze'yaj vyin como seña que cøvajcøyaju'am Diosis vyi'naṉdøjqui. 56Entonces mye'chaj Jesús. Y mientras te'ñajuna'ṉ masandøjcomo, na ñøjayajtøju:
―¿Ti mi ṉgui'pstamba? ¿Será que minba o ji'n mini sø'ṉomo?
57Y pane covi'najø'ista'm y fariseo'sta'm cyotyaj aṉgui'mguy i'is ispa Jesús va'cø cyøtza'møyaj jut ijtu va'cø mus ñucyajø.
Yomo'is jyasay Jesusis cyoso

Currently Selected:

San Juan 11: zos

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in

YouVersion uses cookies to personalize your experience. By using our website, you accept our use of cookies as described in our Privacy Policy