Sofonijo 2
2
Tautų teismas
1Susieikite, susirinkite,
begėde tauta,
2kol nesate išpustyti
kaip pelai pavėjui,
kol jūsų neištiko
degantis VIEŠPATIES pyktis,
kol neatėjo
VIEŠPATIES įniršio diena.
3Ieškokite VIEŠPATIES, visi krašto nuolankieji,
kurie vykdote jo teisingumą;
siekite teisumo, siekite nuolankumo,
kad galėtumėte rasti prieglobstį
VIEŠPATIES įniršio dieną.
4Gaza bus apleista,
Aškelonas virs dykyne,
Ašdodo gyventojai viduryje dienos bus išvaryti,
Ekronas išgriautas iki pamatų.
5Vargas jums, pajūrio gyventojai,
keretų tauta!
VIEŠPATIES žodis prieš jus,
Kanaane, #Iz 14,29-31; Jer 47,1-7; Ez 25,15-17; Jl 3,3-5; Am 1,6-8; Zch 9,5-7filistinų šalie!
Naikinsiu tave, ir tu liksi be gyventojų.
6Tu, keretų pajūri, virsi ganyklomis,
piemenų lankomis ir kaimenių aptvarais.
7Pajūris priklausys
Judo namų likučiui.
Prie jūros jie ganys,
o vakare Aškelono namuose
guldys savo kaimenes,
nes VIEŠPATS, jų Dievas, juos aplankys
ir sugrąžins iš nelaisvės.
8Girdėjau #Iz 15,1–16,14; 25,10-12; Jer 48,1-47; Ez 25,8-11; Am 1,13-15Moabo patyčias
ir #Jer 49,1-6; Ez 21,28-32; 25,1-7; Am 1,13-15Amono užgaules,
kai jie tyčiojosi iš mano tautos
ir užgauliojo jų kraštą.
9Todėl, kaip aš gyvas, –
tai Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo žodis, –
Moabas bus kaip #Pr 19,24Sodoma,
o Amonas kaip Gomora:
dilgėlių laukas, druskos dauba,
amžina dykynė.
Mano tautos likutis juos plėš,
mano genties išlikusieji juos paveldės.
10Tai bus už jų išdidumą,
nes jie tyčiojosi ir didžiavosi
prieš Galybių VIEŠPATIES tautą.
11 VIEŠPATS sukels jiems siaubą,
padaręs bejėgius visus žemės dievus.
Tuomet jį pagarbins,
kiekvienas savo vietoje,
visi tautų pajūriai ir salos.
12Ir jūs, #Iz 18,1-7kušitai,
būsite mano kalavijo išžudyti.
13Jis pakels ranką
šiaurės link
ir sunaikins #Iz 10,5-34; 14,24-27; Nah 1,1–3,19Asiriją;
jis pavers Ninevę dykyne,
tokia išdžiūvusia kaip dykuma.
14Joje ilsėsis bandos
ir visi laukiniai žvėrys;
ant stulpų tūps kuosos ir pelėdos;
bus girdėti ūbavimas lange,
o varnas kranks ant slenksčio,
nes bus nuplėštos kedro lentelės.
15Ar tai tas linksmasis miestas,
kuris gyveno saugiai ir manė širdyje:
„Aš esu, ir be manęs nėra kito“?
Kokia dykyne jis virto,
laukinių gyvūnų guoliu!
Kas tik praeina pro šalį,
tas švilpia ir grūmoja kumščiu.
Currently Selected:
Sofonijo 2: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.