Giesmių giesmės 7
LBD-EKU
7
1[Choras:] Sukis, sukis, mergaite iš Šulamo!
Sukis, sukis,
kad galėtume į tave pasižiūrėti!
[Jis:] Kodėl norite pasižiūrėti į Šulamo mergaitę,
šokančią tarp dviejų šokėjų eilių?
2[Choras:] Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais,
didžiūno dukterie!
Tavo dailios šlaunys – tarsi brangakmeniai,
meistro rankų darbas.
3Tavo klonis – tarsi apvali taurė,
visuomet kupina vyno.
Tavo liemuo – tarsi kviečių pėdas,
apkaišytas lelijomis.
4Tavo krūtys – tarsi du stirniukai,
gazelės dvyniai.
5Tavo kaklas – tarsi dramblio kaulo bokštas.
Tavo akys – tarsi Hešbono tvenkiniai
prie Bat Rabimo vartų.
Tavo nosis – tarsi Libano bokštas,
žvelgiantis Damasko link.
6Tavo galva iškili kaip Karmelis,
tavo plaukų sruogos – tarsi purpuras;
jų kasos karalių padaro belaisvį.
7[Jis:] Kokia tu graži, kokia maloni!
O meile, mano džiaugsme!
8Esi daili kaip palmė,
o tavo krūtys kaip kekės.
9Tariau: „Įlipsiu į palmę,
įsitversiu į jos šakas“.
Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekės,
tavo alsavimas tarsi obuolių dvelkimas,
10o tavo lūpos kaip geriausias vynas!
[Ji:] Teteka vynas švelniai mano mylimajam,
srovendamas pro lūpas ir dantis!
11Aš priklausau mylimajam,
ir jis manęs geidžia.
12Eikš, mano mylimasis, skubėkime į laukus,
apsinakvokime kaime!
13Eikime anksti į vynuogynus,
pažiūrėkime, ar vynmedžiai jau išsprogę,
ar jų žiedai jau užsimezgę,
ar granatmedžiai jau pražydę.
Ten savo meilę tau dovanosiu.
14Mandragora jau kvepia,
geriausi vaisiai – prie mūsų durų;
tau juos išsaugojau, mano mylimasis,
šviežius ir džiovintus.