Psalmynas 109
109
1Choro vadovui. Dovydo psalmė.
Dieve, kurį šlovinu, netylėk!
2Mane užpuolė nedorėliai
ir meluodami mane persekioja.
3Neapykantos žodžiais mane apniko
ir be priežasties mane puola.
4Nors juos myliu, jie mane kaltina
net kai už juos meldžiuosi.
5Taip jie piktu man atlygina už gera,
neapykanta – už mano meilę.
6Parink nedorą teisėją jam teisti,
testoja kaltintojas jo dešinėje.
7Tebūna teisme jis pasmerktas,
net jo malda tebūna laikoma nuodėme.
8Trumpas tebūna jo gyvenimas,
ir #Apd 1,20kitas teužima jo vietą.
9Jo vaikai telieka našlaičiai,
o jo žmona tenašlauja.
10Jo vaikai tegul klajoja ir elgetauja,
iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.
11Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę,
o jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.
12Teneparodo nė vienas jam gerumo
nei užuojautos jo našlaičiams.
13Težūva visi jo palikuonys,
ir su antra karta teišnyksta jo vardas.
14Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,
o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.
15Temato tai VIEŠPATS nuolatos,
kol jo atminimas neužges žemėje.
16Juk tas žmogus niekada nenori daryti gera,
bet tik kamuoja vargšą ir beturtį,
net užmušti kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.
17Prakeikti jis mėgo, tad tebūna pats prakeiktas!
Palaimos linkėti nemėgo, tad niekas jo tenelaimina!
18Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu,
tad tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo,
į jo kaulus lyg aliejus.
19Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia,
kaip juosta, kurią kasdien nešioja!
20Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams,
kurie linki man pikta.
21Man, DIEVE, mano Viešpatie,
padėk, kaip esi pažadėjęs,
ir išgelbėk mane dėl savo gerumo.
22Juk aš vargšas ir beturtis,
besiraitantis iš širdgėlos.
23Nykstu lyg šešėlis vakare
ir esu lyg vėjo nešamas skėrys.
24Man keliai linksta nuo pasninko,
o mano kūnas nusikamavęs.
25 #
Mt 27,39; Mk 15,29 Esu jiems tapęs pasityčiojimu;
mane pamatę, jie kraipo galvas.
26Padėk man, VIEŠPATIE, mano Dieve!
Dėl savo ištikimosios meilės gelbėk mane!
27Tegu jie sužino, kad tai tavo ranka,
kad tu, VIEŠPATIE, tai padarei.
28Tegu jie sau keikia, o tu laimink.
Tegul dega iš gėdos mano užpuolėjai,
bet tesidžiaugia tavo tarnas.
29Teapsivelka negarbe mano kaltintojai,
teapsidengia gėda lyg skraiste!
30Visu balsu dėkosiu VIEŠPAČIUI,
giesme šlovinsiu jį žmonių spūstyje,
31nes jis stovi beturčio dešinėje,
kad išgelbėtų nuo trokštančių pasmerkti jį mirčiai.
Currently Selected:
Psalmynas 109: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.