Nehemijo 9
LBD-EKU
9
Atgailos diena
1To mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai susirinko pasninkaudami, apsivilkę ašutinėmis ir apsibarstę žemėmis. 2Tada Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių, atsistojo ir išpažino savo nuodėmes bei savo protėvių kaltes. 3Ketvirtadalį dienos stovėdami savo vietose, jie skaitė iš VIEŠPATIES, savo Dievo, Įstatymo knygos, o kitą ketvirtadalį išpažino nuodėmes ir parpuolę kniūbsti šlovino VIEŠPATĮ, savo Dievą.
4Ant aukštos levitų pakylos stovėjo Jozuė, Binujas, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija, Banis bei Kenanis ir skardžiu balsu šaukėsi VIEŠPATIES, savo Dievo. 5Levitai Jozuė, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija tarė:
„Stokitės ir šlovinkite VIEŠPATĮ, savo Dievą,
per amžių amžius!
Tebūna pašlovintas tavo garbingas vardas,
viršijantis visokį palaiminimą ir gyrių!
6Tu esi VIEŠPATS, tu vienas!
Tu padarei dangų,
dangaus aukštybes su jų galybėmis,
žemę ir visa, kas ant jos,
jūras ir visa, kas jose.
Tu duodi visiems gyvastį,
ir dangaus galybės tave garbina.
7Tu esi VIEŠPATS Dievas,
kuris #Pr 12,1išsirinko Abromą,
išvedė jį iš chaldėjų Ūro
ir #Pr 17,5pervardijo jį Abraomu.
8Radęs jo širdį esant tau ištikimą,
# Pr 15,18-21 sudarei su juo Sandorą,
kad duosi jam ir jo palikuonims
kanaaniečių, hetitų, amoritų,
perizų, jebusiečių ir girgašų kraštą.
Savo pažadą tu įvykdei,
nes esi teisus.
9Tu #Iš 3,7pamatei mūsų protėvių vargą Egipte,
# Iš 14,10-12 išgirdai jų šauksmą prie Nendrių jūros.
10Tu #Iš 7,8–12,32padarei ženklų ir nuostabių darbų prieš faraoną,
visus jo tarnus
ir visus jo krašto žmones,
nes žinojai,
kaip įžūliai jie elgėsi su mūsų protėviais.
Taip pasidarei sau vardą,
išlikusį iki pat šios dienos.
11Tu #Iš 14,21-29perskyrei jūrą,
kad jie pereitų per jūrą sausa žeme,
bet #Iš 15,4-5nubloškei į gelmes jų persekiotojus,
tartum akmenį į šėlstančius vandenis.
12 # Iš 13,21-22 Debesies stulpu vedei juos dieną,
ugnies stulpu naktį,
apšviesdamas kelią,
kuriuo jie turėjo eiti.
13 # Iš 19,18–23,33 Tu nužengei ant Sinajaus kalno,
kalbėjaisi su jais iš dangaus,
duodamas jiems
dorus įsakus, tikrus pamokymus,
gerus įstatus ir įsakymus.
14Tu apreiškei jiems savo šventąjį šabą,
davei jiems įsakymus, įstatus ir Įstatymą
per savo tarną Mozę.
15Jiems alkstant, tu #Iš 16,4-15parūpinai duonos iš dangaus,
o jiems trokštant, #Iš 17,1-7atsiuntei vandens iš uolos
ir #Įst 1,21paliepei jiems įžengti ir paveldėti kraštą,
kurį buvai prisiekęs jiems duoti.
16Bet jie – mūsų protėviai – elgėsi įžūliai ir
užkietinę savo sprandus
neklausė tavo įsakymų.
17Atsisakę klausyti
# Sk 14,1-4; Įst 1,26-33 nebeatsiminė jiems padarytų
tavo nuostabiųjų darbų,
užkietino savo sprandus
ir nusprendė grįžti į vergiją Egipte.
Bet tu esi gausaus #Iš 34,6; Sk 14,18atlaidumo Dievas,
maloningas ir gailestingas,
lėtas pykti, gausus ištikimosios meilės,
ir jų nepalikai.
18Kad ir buvo jie #Iš 32,1-4nusilieję veršį ir tarę:
‘Tai tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto!’ –
ir padarę didelių užgaulių,
19 # Įst 8,2-4 tu, būdamas didžiai gailestingas,
nepalikai jų dykumoje.
Debesies stulpas, vedęs juos kelionėje,
nepasitraukė nuo jų dieną,
nei ugnies stulpas, švietęs naktį jiems kelią,
kuriuo turėjo eiti.
20Savo gerąja dvasia juos apdovanojai,
kad jie suprastų;
savo manos neatėmei nuo jų burnų,
vandens parūpinai troškuliui numalšinti.
21Keturiasdešimt metų taip palaikei juos dykumoje,
kad jie nieko nestokojo;
jų drabužiai nenusinešiojo
nei jų kojos sutino.
22Tu davei jiems karalystes bei tautas
ir paskirstei jiems žemę.
Jie #Sk 21,21-35užėmė Hešbono karaliaus Sihono žemę
ir Bašano karaliaus Ogo kraštą.
23Tu #Pr 15,5; 22,17padarei jų palikuonis tokius gausius
kaip dangaus žvaigždės
ir #Joz 3,14-17atvedei juos į kraštą,
į kurį buvai įsakęs jų tėvams eiti ir jį paveldėti.
24 # Joz 11,23 Tad palikuonys įžengė ir paveldėjo kraštą:
tu nugalėjai jiems krašto gyventojus kanaaniečius,
atidavei jiems į rankas kartu su jų karaliais ir tautomis,
kad pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.
25 # Įst 6,10-11 Jie paėmė įtvirtintus miestus ir derlingą žemę,
paveldėjo namus, kupinus visokių gėrybių,
jau iškastas vandens talpyklas, vynuogynus,
alyvmedžių sodus, gausybę vaismedžių.
Jie valgė, buvo sotūs, tapo rubuiliai,
mėgaudamiesi tavo begaliniu gerumu.
26 # Ts 2,11-16 Tada neklusnumo apsėsti jie sukilo prieš tave
ir nusigręžė nuo tavo Įstatymo.
Tavo pranašus, įspėjančius grįžti pas tave,
jie išžudė ir didžiai tave užgavo.
27Tu atidavei juos priešams į rankas;
priešai juos engė.
Prispausti jie šaukėsi tavęs,
tu išgirdai juos iš dangaus
ir iš savo didžio gailestingumo davei jiems išgelbėtojų,
kurie išgelbėjo juos iš jų priešų rankų.
28Bet vos tik gavę ramybę
jie vėl ėmė daryti pikta tavo akyse.
Tada tu atidavei juos priešams į rankas,
idant šie būtų jų valdovai.
O kada jie vėl gręžėsi šauktis tavęs,
tu išgirdai juos danguje
ir iš savo gailestingumo nuolat gelbėjai juos.
29Tu įspėjai juos,
kad sugrąžintum prie savo Įstatymo.
Tačiau jie elgėsi įžūliai,
# Kun 18,5 neklausydami tavo įsakymų;
jie nusidėjo tavo įsakams,
kuriuos vykdydamas žmogus randa gyvastį.
Pasižiūrėję per atkaklų petį,
jie užkietino savo sprandus ir neklausė.
30Per daugelį metų buvai kantrus su jais,
# 2 Kar 17,13-18; 2 Met 36,15-16 įspėjai juos savo dvasia per pranašus,
bet jie nė viena ausimi nesiklausė;
užtat atidavei juos žemės tautoms į rankas.
31Nepaisydamas to, iš savo didelio gailestingumo
jų nesunaikinai ir nepalikai,
nes esi maloningas ir gailestingas Dievas.
32Tad dabar, mūsų Dieve,
didis, galingas ir šiurpą keliantis Dieve,
kuris savo ištikima meile palaikai Sandorą,
tenebūna tau nereikšmingos visos nelaimės,
ištikusios mus –
mūsų karalius, didžiūnus, pranašus,
protėvius, visą tavo tautą
nuo #2 Kar 15,19.29; 17,3-6; Ezr 4,2.10Asirijos karalių laikų iki šios dienos.
33Tu buvai teisus dėl viso, kas mus ištiko,
nes elgeisi ištikimai,
o mes elgėmės nedorai.
34Mūsų karaliai, didžiūnai, kunigai
ir protėviai nesilaikė tavo Įstatymo,
nepaisydami tavo įsakymų ar įspėjimų,
kuriuos jiems davei.
35Net savo pačių karalystėje,
nepaisydami tavo visokeriopo gerumo,
kurį jiems dosniai teikei,
plačiame ir derlingame krašte,
kurį jiems davei,
jie nenorėjo tau tarnauti
ir nuo savo nedorų darbų nenusigręžė.
36Štai mes – vergai iki šios dienos,
vergai krašte, kurį tu davei mūsų protėviams,
kad naudotųsi jo vaisiais ir dosniomis gėrybėmis.
37Jo gausus derlius tenka karaliams,
kuriuos tu mums paskyrei už mūsų nuodėmes.
Jie valdo, kaip jiems patinka, mūsų gyvastį
ir mūsų galvijus.
Mes kenčiame didelę priespaudą!