Nahumo 3
LBD-EKU
3
1Ak! Kruvinasis miestas skendi apgaulėje,
kupinas grobio; nėra galo jo grobimui!
2Botagai pliaukši, ratai darda,
žirgai šuoliuoja, karo vežimai tarška!
3Raiteliai puola,
švytruoja kalavijai, žaibuoja ietys!
Šūsnys žuvusiųjų,
krūvos lavonų, nesuskaičiuojami užmuštieji;
klumpama ant kūnų!
4Dėl gausiai ištvirkaujančios kekšės,
patrauklios kerėjimo valdovės,
tautas pavergusios savo ištvirkavimais,
o gentis – kerėjimu,
5tikėk manimi, atėjau prieš tave, –
tai Galybių VIEŠPATIES žodis. –
Užversiu tau sijoną ant galvos,
parodysiu tavo nuogumą tautoms
ir tavo gėdą karalystėms.
6Apmėtysiu tave nešvarumais,
sudarkysiu tave
ir paversiu tave siaubo reginiu.
7Kas tik pamatys tave,
tas trauksis nuo tavęs ir sakys:
‘Sunaikinta Ninevė! Kas ją apraudos?’
Kur rasiu, kas tave paguostų?
8Argi tu geresnė už No Amoną#3,8 T. y. Tėbus.,
sėdėjusį prie Nilo,
apsuptą iš visų pusių vandenų?
Jūra buvo jo pylimai,
o vandenys – sienos.
9Kušas buvo jo stiprybė
ir Egiptas, ir nesuskaičiuojami kiti.
Jam padėjo Putas ir libiai.
10Tačiau jis buvo ištremtas ir išėjo į nelaisvę;
net jo mažyliai buvo ištaškyti
prie kiekvieno gatvės kampo;
burtai buvo mesti ir dėl jo kilmingųjų,
ir visi didikai buvo surakinti grandinėmis.
11Ir tu būsi girta,
visiškai apsvaigusi;
ir tu ieškosi apsaugos nuo priešo.
12Visos tavo tvirtovės – kaip figmedžiai
su ankstyvosiomis figomis;
kam nors juos papurčius,
figos krinta į valgančiojo burną.
13Žiūrėk! Tavo kariai
kaip moterys.
Tavo krašto vartai
patys atsivėrė tavo priešams,
ugnis surijo tavo vartų velkes.
14Prisisemk vandens apgulos metui,
sustiprink įtvirtinimus;
lipk į purvą, mink molį,
pasidirbk kietų plytų!
15Ten suris tave ugnis,
paguldys tave kalavijas;
jie suris tave kaip skėrių vikšrus.
Dauginkitės kaip skėrių vikšrai,
dauginkitės kaip skėriai!
16Prisidarei sau pirklių daugiau
negu danguje yra žvaigdžių.
Skėriai išsirita
ir nuskrenda.
17Tavo didžiūnai – kaip skėriai,
tavo raštvedžiai – kaip skėrių spiečiai,
nutupiantys ant tvorų šaltą dieną.
Saulei patekėjus, jie nuskrenda,
ir nėra, kas žinotų,
kur jie dingo.
18Snaudžia tavo ganytojai,
Asirijos karaliau,
atgulė poilsio tavo kilmingieji.
Tavo žmonės išblaškyti kalnuose,
ir nėra kam jų surinkti.
19Nepagydomas tavo sužalojimas,
mirtina tavo žaizda.
Kas tik girdi šią žinią apie tave,
tas ploja rankomis.
Juk kas nėra patyręs
tavo negailestingo žiaurumo?“

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis