Nahumo 2
LBD-EKU

Nahumo 2

2
1Žiūrėk! #Iz 52,7Kalnais žengia šauklys,
nešantis gerą žinią,
skelbiantis taiką!
„Švęsk, Judai, savo šventes,
vykdyk savo įžadus,
nes niekada daugiau
niekšas per tave nebežengs;
jis visiškai sunaikintas!“#2,1 Lot. Vulgatoje ir kituose vertimuose Nah 2,1 figūruoja kaip Nah 1,15, todėl skiriasi ir viso sk. 2 eilučių numeracija.
Ninevės sunaikinimas
2Griovėjas pakilo prieš tave.
Budėk ant pylimų,
stebėk kelią,
juoskis kalaviją ant strėnų,
sutelk visas savo jėgas!
3Juk VIEŠPATS grąžina ne tik Jokūbo didybę,
bet ir Izraelio didybę,
nors plėšikai juos nuniokojo
ir sunaikino jų atžalas.
4Jo galiūnų skydai dažyti raudonai,
kariai aprengti purpuru.
Karo vežimai, tą dieną
apžiūrimi prieš mūšį, –
tarsi liepsnojantys deglai.
Kovos žirgai stojasi piestu!
5Gatvėmis pasiutusiai daužosi vežimai,
aikštėmis darda šen ir ten.
Jie atrodo lyg deglai,
jie tvyksi lyg žaibai.
6Jis šaukia savo drąsuolius,
ir klupinėdami jie žengia pirmyn,
skuba miesto mūrų link;
skydų priedanga jau parengta.
7Atsiveria upės vartai,
ir tirpsta iš siaubo rūmai.
8Jų valdovė varoma į nelaisvę;
tarnaitės lydi ją,
dejuodamos kaip balandžiai
ir mušdamosi krūtinėn.
9Nuo seniausių laikų
Ninevė buvo tarsi vandenų tvenkinys.
Dabar jie tvinsta.
„Sustokite! Sustokite!“ –
bet nė vienas negrįžta.
10„Grobkite sidabrą,
grobkite auksą!
Lobiams nėra galo!
Visokiausių brangenybių gausybė!“
11Ninevė nusiaubta, nuniokota
ir sunaikinta!
Širdis alpsta, keliai linksta,
visų strėnos pakirstos,
visų veidai mirtinai išbalę!
12Kas nutiko liūtų olai,
liūtukų urvui,
kur būvodavo liūtas
bei liūtukai
ir nebūdavo kam jų baidyti?
13Gana pridraskė liūtas savo mažyliams
ir prismaugė grobio savo liūtėms;
jis pripildė savo olas grobio,
savo urvus draskytos mėsos.
14„Tikėk manimi, aš tavo priešas, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – aš paversiu tavo karo vežimus dūmais, o tavo liūtukus suris kalavijas. Padarysiu galą tavo grobikavimui žemėje, nebebus girdėti daugiau tavo pasiuntinių balso.